Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis



     10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina (KA).

     Tai ramybės KA, dažniausiai prasidedanti naktimis, ypač paryčiais, dėl vainikinių arterijų tonuso padidėjimo. Variantinės KA priepuoliui kilti svarbią reikšmę turi vainikinių arterijų spazmas. Dažniausiai spazmuoja aterosklerozės pažeistos arterijos, rečiau - vainikinės arterijos be didesnių (matomų) morfologinių pakitimų. Nepakitusi dažniausiai spazmuoja dešinioji vainikinė arterija. Priepuolio metu EKG registruojama ST segmento dislokacija virš izoelektrinės linijos, primenanti ūminę miokardo infarkto fazę. Variantinė KA diagnozuojama, kai priepuolio metu pakilęs ST segmentas nusileidžia skausmui praėjus ir nelieka požymių, rodančių miokardo infarktą. Kai kurie priepuoliai yra labai pavojingi, nes kartu gali atsirasti ir skilvelinių širdies ritmo sutrikimų (ligonis gali staiga mirti dėl skilvelių virpėjimo).

     Princmetalo tipo krūtinės anginos, sąlygojančios ūmią koronarinę mirtį, EKG pakitimai pateikiami 10.9 pav. Ligonė L. L. hospitalizuota dėl apie mėnesį besikartojančių KA priepuolių ramybės būsenoje. Stacionare skausmo metu registruojant EKG (10.9 pav. C) įvyko klinikinė mirtis (skilvelių virpėjimas). Ligonės reanimacija, įskaitant ir elektrinę defibriliaciją, buvo neefektyvi. Širdies autopsijoje makroskopinių duomenų, rodančių MI, nerasta. EKG užregistruota ST segmento dislokacija į viršų, primenanti miokardo pažeidimą, I, aVL ir V2-V6 būdingą ir variantinei KA, sukėlusį skilvelių virpėjimą ir ūmią koronarinę mirtį.

10.9 pav. 44 metų ligonės L. L. EKG: A - variantinė (Princmetalo) KA pripuolio metu, B - KA priepuoliui praėjus, C - KA priepuolio metu, klinikinė mirtis dėl skilvelių virpėjimo (SV)

     

Atgal     Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga