Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis



     9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis

     Savalaikė ir tiksli ūminio miokardo infarkto diagnostika labai svarbi pirmomis šio susirgimo minutėmis ar valandomis, nes PSO duomenimis apie 60 - 70 % staigių mirčių dėl MI įvyksta ikistacionariniame periode.

     Elektrokardiografinė ūminio MI diagnostika taip pat labai svarbi, nes šio susirgimo klinikinė simptomatika gali būti ir netipinė. EKG pokyčiai ūminio MI atveju priklauso nuo daugelio faktorių: nuo arterinės kraujotakos nutrūkimo greičio (staigi ar laipsniška okliuzija), trukmės, kolateralinių kraujagyslių funkcinės ir morfologinės būklės, nuo hemoragijos ar trombo didėjimo okliuzijos vietoje ir kitų veiksnių.

     Staigi vainikinės kraujotakos obstrukcija sukelia miokardo išemiją, dėl ko sutrinka jo biocheminiai ir fermentiniai procesai. Miokardo išemija iš pradžių neturi įtakos depoliarizacijos procesui, o sukelia repoliarizacijos proceso pokyčius, pasireiškiančius šio proceso sulėtėjimu (pailgėja QT intervalas) arba ST segmentų ir T dantelių pokyčiais. Vėliau sutrinka depoliarizacijos procesas, EKG užregistruojami patologiniai Q ar QS danteliai, žymintys miokardo nekrozę.

     Šiame skyriuje pateiksime įvairius EKG pokyčius pradinėmis ūminio MI valandomis ikistacionariniame periode.

     9.26 pav. pateikiame 46 metų ligonio I. S. EKG. GMP iškviesta dėl dažno ritmo ir skausmų už krūtinkaulio. Suteikus pirmąją pagalbą (nuskausminus), registruojant EKG, supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos fone (240 k/min) išsivystė skilvelių virpėjimas (klinikinė mirtis). Ligonis atgaivintas pagal reanimacijos ABC algoritmą. Sinusinis ritmas atnaujintas elektrine širdies defibriliacija (300 dž. 1 kartą).

9.26 pav. 46 metų ligonio I. S. EKG

     Ligonį I. S. atgaivinus, po 30 min užregistruotoje EKG (9.27 pav.) II, III ir aVF derivacijose QS kompleksai rodo prieš 5 metus persirgto MI randinius pokyčius kairiojo skilvelio apatinėje sienelėje. ST segmentų dislokacija virš izoelektrinės linijos II, III ir aVF derivacijose - miokardo pažeidimą apatinėje, ST segmentų dislokacija žemyn nuo izoelektrinės linijos V2 - V4 derivacijose - subendokardinį pažeidimą priekinėje kairiojo skilvelio sienelėje.

9.27 pav. 46 metų ligonio I. S. EKG praėjus 30 min. nuo klinikinės mirties

     To paties ligonio I. S. EKG (9.28 pav.), užregistruotoje praslinkus 1,5 val. po klinikinės mirties, liko randiniai pokyčiai apatinėje (QS III ir aVF) ir subendokardinė išemija priekinėje kairiojo skilvelio sienelėje (aukšti, simetriniai, smailomis viršūnėmis teigiami T V1 - V6 derivacijose). Tokiu būdu savalaikė ir efektyvi pagalba ikistacionariniame periode apsaugojo ligonį I. S. nuo biologinės mirties ir kartotinio MI priekinėje kairiojo skilvelio sienelėje

9.28 pav. 46 metų ligonio I. S. EKG praėjus 1,5 val. po klinikinės mirties

     9.29 pav. pateikiame 42 metų ligonio P. D. EKG, kurioje praslinkus 1 val. nuo susirgimo pradžios, užregistruoti aukšti, plačiu pagrindu, susiliejantys su pakilusiu ST segmentu, T danteliai, kurių amplitudė viršija 2,0 mV (V3 - V5) derivacijose. Šie pokyčiai atsirado dėl difuzinio miokardo pažeidimo priekinėje - šoninėje kairiojo skilvelio sienelėje. Tai - ūminio MI pradinė fazė

9.29 pav. 42 metų ligonio P. D. EKG

     9.30 pav. pateikiame 62 metų ligonio G. L. EKG, kurioje ūminis miokardo pažeidimas užregistruotas priekinėje - šoninėje kairiojo skilvelio sienelėje: platūs T danteliai, susiliejantys su redukuotu ST segmentu I, aVL, V2 - V6 derivacijose.

9.30 pav. 62 metų ligonio G. L. EKG

     9.31 pav. pateiktoje 63 metų ligonio R. Š. EKG priekinio - šoninio kairiojo skilvelio ūminio MI pradinę fazę rodo platūs teigimi T danteliai, susiliejantys su ST segmentu I, aVL, V3 - V6 derivacijose ir ST segmento dislokacija žemyn (reciprokiniai ar subendokardinio pažeidimo požymiai) II, III ir aVF derivacijose.

9.31 pav. 63 metų ligonio R. Š. EKG

     

     9.32 pav. pateiktoje 68 metų ligonės A. Ž. EKG kairiojo skilvelio priekinės ir šoninės sienelių MI ūminę fazę (išemiją) rodo smailomis viršūnėmis T danteliai V2 - V6 derivacijose (V4 derivacijoje T viršija R dantelį).

9.32 pav. 68 metų ligonės A. Ž. EKG

     9.33 pav. pateiktoje 76 metų ligonės E. R. EKG - oje aukšti, platūs, susiliejantys su pakilusiais ST segmentais, T danteliai ( II, III, aVF, V4 - V6 derivacijose) rodo kairiojo skilvelio apatinės ir priekinės - šoninės sienelių MI ūminę fazę su išreikštais reciprokiniais požymiais I ir aVL derivacijose (ST segmentų dislokacija žemyn nuo izoelektrinės linijos ir neigiami T danteliai). Ženkli (1,5 mV) ST segmento dislokacija į viršų nuo izoelektrinės linijos III ir aVF derivacijose, lyginant su ST segmentų pokyčiais V4 - V6 derivacijose, rodo žymesnį miokardo pažeidimą apatinėje kairiojo skilvelio sienelėje.

9.33 pav. 76 metų ligonės E. R. EKG

     9.34 pav. pateikiame 56 metų ligonės EKG, kurioje ikistacionariniame periode (9.34 pav. A): V2 ir V3 derivacijose užregistruoti didžiuliai, smailomis viršūnėmis, teigiami T danteliai, kurie rodo subendokardinę išemiją priekinėje kairiojo skilvelio sienelėje. EKG, atliktoje po 21 val. (9.34 pav. B), V1-V4 derivacijose matoma susiformavusi transmuralinė nekrozė (QS kompleksai); sumažėjusi R dantelio amplitudė V5 ir V6 derivacijose; nekrozės zonoje (V1-V4) - ryškūs difuzinio pažeidimo požymiai (ST segmentų dislokacija į viršų nuo izoelektrinės linijos). Po 20 dienų nuo MI pradžios (9.34 pav. C) EKG išliko kupolo formos ST segmentų dislokacija į viršų nuo izoelektrinės linijos nekrozės zonoje (V2-V4 derivacijose iki 0,6 mV). Ji rodo kairiojo skilvelio priekinės sienelės aneurizmą. Šią MI komplikaciją patvirtino ir echokardiografinio tyrimo duomenys.

9.34 pav. 56 metų ligonės P. N. EKG

     Diagnozuojant ūminį MI EKG duomenimis labai svarbu įvertinti ST segmentų pokyčius, rodančius miokardo pažeidimą. 9.35 pav. pateikiame 65 metų ligonio V. Č. EKG, kurioje kairiojo skilvelio priekinės sienelės MI ūminę fazę rodo lanko formos ST segmentų (susiliejusių su T danteliais) pakilimai virš izoelektrinės linijos.

9.35 pav. 65 metų ligonio V. Č. EKG

     Labai ryškūs ST segmento pokyčiai užregistruoti 57 metų ligonio R. J. EKG (9.36 pav.) ST segmentų dislokacija į viršų nuo izoelektrinės linijos rodo kairiojo skilvelio šoninės sienelės (I ir aVL) ir priekinės sienelės (V1 - V4) miokardo pažeidimą ūminėje MI fazėje.

9.36 pav. 57 metų ligonio R. J. EKG

     EKG ST segmento dislokacija žemyn nuo izoelektrinės linijos rodo subendokardinių sluoksnių pažeidimą. Tais atvejais susirgimo eigoje dažniausiai būna MI be patologinių Q dantelių. Subendokardinio pažeidimo EKG pavyzdys pateikiamas 9.37 pav. 54 metų ligonio J. K. EKG užregistruota: ST segmento dislokacija žemyn nuo izoelektrinės linijos I, II, III, aVF ir V2 - V6 derivacijose rodo subendokardinį pažeidimą priekinėje - šoninėje ir apatinėje kairiojo skilvelio sienelėje.

9.37 pav. 54 metų ligonio J. K. EKG

     Kairiojo skilvelio priekinės ir apatinės sienelės MI (literatūroje vadinamo ņH¦ formos) EKG pavyzdys pateikiamas 9.38 pav. 56 metų ligonės Č. K. užregistruotoje EKG kairiojo skilvelio apatinės sienelės miokardo pažeidimą rodo ST segmento dislokacija į viršų nuo izoelektrinės linijos II, III ir aVF, o priekinės sienelės - ST segmento dislokacija į viršų nuo izoelektrinės linijos V2 - V3 derivacijose.

9.38 pav. 56 metų ligonio Č. K. EKG

     9.39 pav. pateikiame 65 metų ligonio J. T. EKG, kurioje ST segmento dislokacija į viršų nuo izoelektrinės linijos kupolo formos V2 - V5 derivacijose rodo ženklų miokardo pažeidimą priekinėje kairiojo skilvelio sienelėje, kiek mažesnį - šoninėje (I ir aVL) to paties skilvelio sienelėje.

9.39 pav. 65 metų ligonio J. T. EKG

     

     9.40 pav. pateikiame 62 metų ligonio R. S. EKG, kurioje užregistruoti patologiniai QS III ir aVF derivacijose, ST segmento dislokacija į viršų II, III ir aVF ir ST I, aVL, V1 - V6 derivacijose rodo ūminį MI (Q +) kairiojo skilvelio apatinėje sienelėje su reciprokiniais ar subendokardinio pažeidimo požymiais priekinėje sienelėje.

9.40 pav. 62 metų ligonio R. S. EKG

     Ikihospitaliniame periode ūminio MI atvejais neretai registruojami miokardo nekrozės (EKG patologiniai Q ar QS) požymiai. tai priklauso dalinai dėl pavėluoto kreipimosi, dėl nekrobiotinių procesų aktyvumo ir kitų anksčiau minėtų veiksnių.

     Įvairios lokalizacijos ūminio MI (Q +) EKG pavyzdžiai pateikiami 9.41 - 9.44 paveiksluose

9.41 pav. 62 metų ligonės K. K. EKG. Diagnozė - ūminis MI (Q+) priekinėje-šoninėje kairiojo skilvelio sienelėje QS V1-V2, ST ↑ V1 - V6 derivacijose

9.42 pav. 69 metų ligonės V. T. EKG. Diagnozė - ūminis MI (Q+) priekinėje-šoninėje kairiojo skilvelio sienelėje QS V1-V3, ST ↑ V2 - V5 derivacijose

9.43 pav. 48 metų ligonės A. A. EKG. Diagnozė - ūminis MI (Q+) priekinėje kairiojo skilvelio sienelėje QS V1-V2, ST ↑ V2 - V4. Randas kairiojo skilvelio sienelėje (QS III ir aVF) - MI sirgo prieš dvejus metus

9.44 pav. 48 metų ligonio V. S. EKG. Diagnozė - ūminis MI (Q+) priekinėje kairiojo skilvelio sienelėje QS, III ir aVF, ST ↑ II, III, aVF ir ST ↓ aVL, V1 - V4 derivacijose

     Labai įdomūs (sudėtingi) ūminio MI EKG pokyčiai užregistruoti 75 metų ligoniui I. S. (9.45 ir 9.46 paveiksluose). Remiantis EKG pokyčiais diagnozuota: visiška (III laipsnio) AV blokada (prieširdžių susitraukimo dažnis 72 k/min, skilvelių 40 k/min); dalinė DHKBl; difuzinis miokardo pažeidimas priekinėje - šoninėje ir apatinėje kairiojo skilvelio sienelėje (gigantiški, plačiu pagrindu neigiami T III, V2 - V6 derivacijose) ir ženkliai pailgėjusi širdies elektrinė sistolė (QT - 0,92 s, N - 0,47 s).

9.45 pav. 75 metų ligonio I. S. EKG

9.46 pav. 75 metų ligonio I. S. EKG (po 24 val. nuo 9.45 paveiksle užrašyta EKG). Ūminio MI Q+ diagnozę patvirtino ženkliai padidėjusi kardiospecifinių fermentų koncentracija (KFK - 1780 mmol/l, VDH - 1065 mmol/l)

     To paties ligonio I. S. EKG, užregistruotoje po 24 val. išlieka visiška (III laipsnio) AV blokada, išsivystė bifascikulinė (visiška dešiniosios Hiso kojytės ir kairiosios Hiso kojytės priekinio pluoštelio) blokada; QS V1 - V2 derivacijose; nežymiai sutrumpėjo širdies elektrinė sistolė iki 0,60 s (N - 0,40 s).

     

Atgal     Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga