Tyrimo metodika. Pagrindinis širdies ritmo ir laidumo sutrikimų diagnostikos būdas yra elektrokardiografinis tyrimas. Dažniausiai registruojamos 12 klasikinių derivacijų. Norint išsiaiškinti sudėtingesnius pakitimus, registruojamos ilgesnės II ir V1 derivacijos. Prireikus didinamas aparato jautrumas: 1 mV = 20 (50) mm arba EKG registruojamos stemplinėse derivacijose (tam tikrame lygyje registruojami aukščiausios amplitudės P danteliai). Galima monitoruoti EKG ilgesnį laiką. Tam tikslui naudojami ņHolter¦ ar kiti monitoriai: EKG registruojama į portatyvinį magnetofoną ilgesnį laiką (1 val., 12 val. ar 24 val.), paskui jos pokyčiai analizuojami kompiuteriu, taikant reikiamą algoritmą. Jei reikia, iš magnetinės juostos ar kompiuterio atminties galima registruoti reikiamą EKG atkarpą.
Širdies ritmo dažnio dispersiją akivaizdžiai rodo ritmograma, kai R-R intervalai registruojami vertikaliais stulpeliais, atitinkamai sumažinus jų amplitudę ir popieriaus slinkimo greitį. Tai padeda įvertinti sinusinę, kvėpavimo aritmiją ir kitus ritmo sutrikimus. Klinikinę ritmogramų vertę gerai išnagrinėjo D. Žemaitytė (1990). Ritmogramų pavyzdžiai pateikiami 7.1 pav.
7.1 pav. Ritmogramų pavyzdžiai: sinusinio ritmo reakcija į ortostalinį mėginį: 1 - sveiko asmens, 2 - sergančio IŠL
Specializuotose klinikose ritmo ir laidumo sutrikimams įvertinti registruojamos diferencijuotai sustiprintos EKG pagal V. Žvironaitės (1984) metodiką (7.2 pav.).
7.2 pav. Diferencijuotai sustiprintos EKG (3) pavyzdys: 1 ir 4 - EKG registruotos 10 mm = 1,0 mV, o 2 - 10 mm = 0,25 mV jautrumu
P dantelių pakitimus patikslina EKG stemplinėje derivacijoje arba EKG pirmoji išvestinė pagal Z. Januškevičiaus ir Z. Šilinskaitės (1965) metodiką (7.3 pav.).
7.3 pav. EKG [U(t)], užregistruota stemplinėje derivacijoje, ir jos pirmoji išvestinė dU/dt, kurioje dar aiškiau matyti suskilę P danteliai
Išsamesnis elektrofiziologinis tyrimas atliekamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos specializuotose kardiologijos klinikose. Šio tyrimo tikslas - patikslinti sinusinio mazgo automatizmo funkciją (įtariant sinusinio mazgo silpnumą), nustatyti sinoatrialinį laidumą, paroksizminės tachikardijos rūšį ir mechanizmą, išaiškinti papildomus takus ir jų savybes, parinkti optimalų ritmo sutrikimų gydymą ir kt.
