Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis



     9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai

     Masterio mėginys. Gana ilgai klinikinėje praktikoje buvo naudojamas Masterio pasiūlytas dozuoto apkrovimo mėginys. Tiriamajam reikia laipioti dviejų pakopų laipteliais (laiptelių aukštis ir plotis po 25 cm). Per 1,5 min. reikia perlipti priklausomai nuo amžiaus ir svorio lentelėje nurodytą laiptelių skaičių. EKG registruojama prieš mėginį, tuoj po jo ir praėjus 2, 5 ir 10 minučių. Atsiradus skausmui, mėginys turi būti tuoj pat nutraukiamas ir registruojama EKG. Jeigu po mėginio EKG ryškesnių pakitimų nenustatoma, atliekamas dvigubas Masterio mėginys, t. y. paskiriamas du kartus didesnis laiptelių skaičius (per 3 minutes). Dvigubas Masterio mėginys gali būti atliekamas ne anksčiau kaip praėjus valandai po įprastinio mėginio. Po Masterio mėginio vertinami EKG pakitimai: koronarinio nepakankamumo požymiu laikoma horizontali ST segmento dislokacija ü 0,1 mV žemyn ar į viršų nuo izoelektrinės linijos ir T dantelių pakitimai (amplitudės sumažėjimas ar inversija), U dantelių inversija, naujai atsiradę ritmo ir laidumo sutrikimai.

     Dabar Masterio mėginys taikomas retai, nes klinikinėje praktikoje atsirado tobulesnių dozuoto fizinio krūvio tyrimų (veloergometrija ir kiti). Tačiau neturint galimybės atlikti dozuoto fizinio krūvio mėginių, reikėtų atlikti bent Masterio mėginį.

     Veloergometrija (VEM). Ji gali būti atliekama sėdint, rečiau gulint. Tredmilo testas - ėjimas judančia juosta - yra fiziologiškesnis negu dviratis.

     Prieš mėginį registruojama EKG, po to skiriamas laipsniškai didinamas fizinis krūvis. Krūvio metu EKG stebima osciloskopo ekrane, o prireikus - registruojama (9.8 pav.). Po fizinio krūvio išryškėjo koronarinio nepakankamumo požymiai (9.8 pav. B).

9.8 pav. 60 metų ligonės P. G. EKG: A - prieš VEM , B - tuoj po fizinio krūvio, C - 10 min po fizinio krūvio

     Dozuoto fizinio krūvio mėginiai padeda diagnozuoti koronarinį nepakankamumą, įvertinti koronarinės kraujotakos rezervą ir sergančiųjų IŠL funkcinę būklę (nustatyti individualią fizinio krūvio toleranciją), išaiškinti latentinius ritmo ir laidumo sutrikimus. Šis tyrimas griežtai standartizuotas (indikacijos, kontraindikacijos, atlikimo metodika ir duomenų įvertinimas) atliekamas kontroliuojant gydytojui.

     VEM indikacijos:

     I. Diagnozei patikslinti:

     1) kai yra netipinis skausmo sindromas;

     2) kai yra netipiniai EKG pakitimai ramybės metu arba tipiniai EKG pakitimai be skausmo sindromo.

     II. Sergantiesiems išemine širdies liga:

     1) funkcinei būklei nustatyti;

     2) gydymo (reabilitacijos po MI) efektyvumui įvertinti;

     3) nustatyti IŠL sunkumą (riziką) bei prognozę.

     VEM kontraindikacijos:

     I. Absoliučios:

     1) ūminis miokardo infarktas (ūminė fazė);

     2) progresuojanti stenokardija (nestabili krūtinės angina);

     3) gresiančios trombų embolijos (tromboflebitai, širdies aneurizma arba prieširdžių virpėjimas, jei buvusi embolizacija);

     4) grėsmingi širdies ritmo sutrikimai (politopinės, ankstyvos, grupinės skilvelinės ekstrasistolės, paroksizminės tachikardijos, tachisistolinis prieširdžių virpėjimas);

     5) II-IIIo AV blokada;

     6) ryški arterinė hipertenzija;

     7) stazinis širdies nepakankamumas (N II B);

     8) ryškus pulmoninis nepakankamumas;

     9) ūminės gretutinės ligos.

     II. Reliatyvios:

     1) aortos angos stenozė;

     2) hipertrofinė kardiomiopatija;

     3) širdies aneurizma;

     4) supraventrikulinės aritmijos, intraskilvelinio laidumo sutrikimai;

     5) polinkis į kolaptoidines reakcijas;

     6) ryškūs metabolizmo sutrikimai (tireotoksikozė, diabetas, nutukimas, kepenų ir inkstų nepakankamumas);

     7) judėjimo ir atramos aparato patologiniai pažeidimai;

     8) ryškūs elektrolitų balanso sutrikimai;

     9) paciento amžius (75 m. ir daugiau).

     Pasiruošimas VEM:

     1) vieną savaitę prieš tyrimą nevartoti širdį veikiančių glikozidų; dvi dienas prieš tyrimą - b blokatorių, antiaritminių medikamentų, diuretikų;

     2) 12-24 val. iki tyrimo nevartoti prolonguoto veikimo nitritų, 30 min. - nitroglicerino;

     3) 2 val. iki tyrimo nevalgyti, nerūkyti.

     VEM tyrimo EKG pokyčių įvertinimas

     1) ST segmento pakitimai pagal 1971 m. Ženevos konferencijos normatyvus: a) koronarinio nepakankamumo požymiu laikoma horizontali ST segmento dislokacija žemyn ar į viršų nuo izoelektrinės linijos ü 0,1 mV; b) ST segmento nusileidimas įstrižai žemyn nuo J taško (0,1-0,2 mV) link neigiamo T dantelio; c) ST segmento iškilimas įstrižai aukštyn nuo J taško ü 0,2 mV;

     2) T dantelio pakitimai (T dantelio amplitudės sumažėjimas ar inversija). Izoliuoti T dantelio pakitimai be ST segmento dislokacijos yra nespecifiniai koronarinio nepakankamumo požymiai, tačiau kartu su ST pakitimais tampa gana patikimi;

     3) U dantelio pakitimai: KN požymiu laikoma U dantelio inversija, o šio dantelio amplitudės padidėjimas ar sumažėjimas diagnostinės vertės neturi;

     4) QRS komplekso pakitimai: a) R dantelio amplitudės sumažėjimas iki 60 proc., QRS komplekso trukmės padidėjimas, skilvelinės ekstrasistolės, αQRS nuokrypis į dešinę (per 30o), į kairę (per 20o) dėl intraskilvelinio laidumo sutrikimo. Pažymėtina, kad tokie EKG pakitimų vertinimai yra tik orientaciniai, nes labai svarbu juos derinti su hemodinamikos pokyčiais.

     Dabar specializuotose kardiologijos klinikose KN nustatyti vis plačiau taikomi krūvio echokardiografiniai mėginiai, nes įsitikinta, kad ankstyviausias miokardo išemijos požymis yra lokalus miokardo kontrakcijos sutrikimas.

     

     Medikamentiniai mėginiai

     Kalio chlorido mėginys. T dantelio amplitudės sumažėjimas (? 0,1 mV) dažnai būna vyresnio amžiaus moterims, ypač involiuciniu periodu. Šiuos pakitimus dažniausiai lemia intraląstelinė hipokalemija arba neuroendokrininių funkcijų sutrikimas. Diferencinei diagnostikai rekomenduojama atlikti kalio chlorido mėginį: užregistravus EKG, tiriamajam duodama išgerti 10% kalio chlorido skiedinio tokia proporcija: 10 kg kūno svorio - 1,0 ml kalio chlorido (80 kg sveriantis žmogus turi gauti 80 ml 10% kalio chlorido). EKG registruojama po 30, 60 ir 90 min. Optimalus mėginio įvertinimo lai-kas yra 90 min. Teigiamu mėginiu laikoma T dantelio amplitudės padidėjimas ar neigiamo T reinversija. Esant funkciniams pakitimams, buvę repoliarizacijos proceso pakitimai visai ar iš dalies išnyksta. Sergant organinėmis širdies ligomis kalio chlorido mėginys būna neigiamas.

     b adrenoreceptorių blokatorių mėginys padeda patikslinti EKG repoliarizacijos proceso pakitimus sergančiųjų neurocirkuliacine distonija ar turinčiųjų dishormoninių (metabolinių) sutrikimų.

     Tyrimas atliekamas ryte, nevalgius. Užregistravus EKG 12-oje derivacijų, tiriamajam skiriama per os 40-80 mg obsidano (anaprilino ar inderalio). Pakartotinai EKG registruojama po 30-60-90 min. Optimalus laikas - 90 min. Esant funkciniams organizmo sutrikimams, EKG repoliarizacijos proceso pakitimai (ST segmento ar T dantelių) visiškai ar iš dalies išnyksta: ST segmentas grįžta į izoelektrinę liniją, o neigiami suplokštėję T danteliai vėl tampa teigiami. b adrenoreceptorių blokatoriai riboja katecholaminų poveikį miokardo skaidulų membranų Na ir Ca kanalams, užtęsdami repoliarizacijos procesą, todėl ir buvę T dantelio pakitimai išnyksta.

     Mokslinėje literatūroje aprašyti kiti funkciniai mėginiai (ortostatinis, hiperventriliacijos, kvėpavimo sulaikymo, sinokarotodinės zonos masažo, dipiridamolio ir kt.) dabar retai naudojami. Jei pasitvirtina IŠL būdinga klinika ir gaunami neigiami fizinio krūvio mėginiai, įskaitant ir echokardiografinį tyrimą, diagnozė patikslinama koronarografija.

     

Atgal     Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga