1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA 1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija 1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma 2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas 2.4. Susitraukimas (toniškumas) 3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA 4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI 4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas 5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI 5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS) 5.2. Širdies elektrinė pozicija 6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS 6.1. Hipertrofinės širdies morfologija 6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija 6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai 6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija 6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija 6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija 6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika 6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas 6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova 6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai 6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas 6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova 6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai 6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika 7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija 7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika 7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai 7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai 7.3.3. Paroksizminės tachikardijos 7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas 7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija 8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai 8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai) 9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA 9.1. Širdies vainikinės arterijos 9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika 9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai 9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika 10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA 10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą 10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina 10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas |
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai Kalio koncentracijos kraujo serume pakitimai EKG atsispindi šitaip: dėl hiperkalemijos pailgėja PQ intervalai (>0,20 s), sutrumpėja QT, paaukštėja ir susmailėja T dantelis, išryškėja U banga, dėl hipokalemijos pailgėja QT, ST segmentas registruojamas žemiau izoelektrinės linijos, įgaubto kupolo formos, paaukštėjusi U banga. EKG pakitimai priklausomai nuo kalio koncentracijos pateikiami 10.12 pav. 10.12 pav. EKG pakitimai priklausomai nuo kalio koncentracijos EKG pakitimų dinamika dėl digitalio poveikio parodyta 10.13 pav. EKG matyti pailgėję PQ intervalai: A - PQ = 0,20 s; B- PQ = 0,24 s, C -PQ = 0,28 s, pagilėjusi ST segmento dislokacija, sutrikęs ritmas (bigeminus tipo ekstrasistolės iš kairiojo skilvelio). 10.13 pav. EKG pakitimų dinamika dėl digitalio poveikio Kalcio koncentracijos kraujo serume pakitimai turi įtakos EKG QT intervalo trukmei: esant hiperkalcemijai, QT sutrumpėja, hipokalcemijai - pailgėja. Hipokalcemija pailgina veikimo potencialo antrąją fazę, dėl ko pailgėja ne vien QT intervalas, bet ir ST segmento trukmė. EKG pavyzdžiai pateikiami 10.14 pav. 10.14 pav. EKG pakitimai priklausomai nuo kalcio koncentracijos kraujyje: A - hiperkalcemijs (17 mekv/l); B - norma (5 mekv/l); C - hipokalcemija (2,5 mekv/l) Padidėjus magnio koncentracijai kraujo serume (sutrikus inkstų funkcijai), EKG pailgėja PQ intervalas, sulėtėja intraskilvelinis laidumas, gali išsivystyti Bradi-tachi sindromas. Magnio koncentracija gali sumažėti po diabetinės komos, dėl inkstų funkcijos nepakankamumo poliurijos fazėje, diuretikų poveikio, gydant širdies nepakankamumą. EKG tai rodo ST segmento dislokacija žemiau izoelektrinės linijos ir T dantelio suplokštėjimas. Natrio koncentracijos kraujo plazmoje pakitimai turi įtakos miokardo skaidulų veikimo potencialo amplitudei ir trukmei, nes pagal A. Hodčkino (A. Hodgkin, 1957) teoriją, depoliarizacija priklauso nuo ekstraląstelinio Na koncentracijos. Veikiant chinidinui, smulkiabangis PV gali pereiti į stambiabangį. Dėl intoksikacijos sutrinka intraskilvelinis laidumas (pailgėja QRS komplekso trukmė), gali kilti skilvelinės paroksizminės tachikardijos ar skilvelių virpėjimas. 10.15 pav. A - smulkiabangis PV, B - stambiabangis PV, C - sinusinio ritmo fone išplito QRS (2) ir registruota skilvelinė paroksizminė tachikardija (3). 10.15 pav. EKG pakitimai dėl chinidino poveikio Natrio koncentracijos kraujo plazmoje pakitimai EKG nesukelia specifinių pakitimų. Sutrikus natrio koncentracijai, atitinkamai trinka kalio ir kalcio koncentracija, kurių atspindys EKG aprašytas anksčiau.
© 2010 UAB Aidiga
|