Elektrokardiografija
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos

Pradinis

1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA

1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija

1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma

2. ŠIRDIES FUNKCIJOS

2.1. Automatizmas

2.2. Laidumas

2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas

2.4. Susitraukimas (toniškumas)

3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA

4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI

4.1. Aparatūra

4.2. Derivacijos

4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas

5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI

5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)

5.2. Širdies elektrinė pozicija

6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS

6.1. Hipertrofinės širdies morfologija

6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija

6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai

6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija

6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija

6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija

6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova

6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova

6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika

7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI

7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija

7.2. Širdies aritmijų genezė

7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika

7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai

7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai

7.3.3. Paroksizminės tachikardijos

7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas

7.3.5. Prieširdžių virpėjimas

7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija

8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI

8.1. Blokados

8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai

8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)

9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA

9.1. Širdies vainikinės arterijos

9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika

9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai

9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika

9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis

10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą

10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina

10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas

10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai

10.5. Ūminis perikarditas

10.6. Ūminė plautinė širdis

Apie autorių

Nuorodos

Literatūra



10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai

Kalio koncentracijos kraujo serume pakitimai EKG atsispindi šitaip: dėl hiperkalemijos pailgėja PQ intervalai (>0,20 s), sutrumpėja QT, paaukštėja ir susmailėja T dantelis, išryškėja U banga, dėl hipokalemijos pailgėja QT, ST segmentas registruojamas žemiau izoelektrinės linijos, įgaubto kupolo formos, paaukštėjusi U banga.

EKG pakitimai priklausomai nuo kalio koncentracijos pateikiami 10.12 pav.

10.12 pav. EKG pakitimai priklausomai nuo kalio koncentracijos

EKG pakitimų dinamika dėl digitalio poveikio parodyta 10.13 pav. EKG matyti pailgėję PQ intervalai: A - PQ = 0,20 s; B- PQ = 0,24 s, C -PQ = 0,28 s, pagilėjusi ST segmento dislokacija, sutrikęs ritmas (bigeminus tipo ekstrasistolės iš kairiojo skilvelio).

10.13 pav. EKG pakitimų dinamika dėl digitalio poveikio

Kalcio koncentracijos kraujo serume pakitimai turi įtakos EKG QT intervalo trukmei: esant hiperkalcemijai, QT sutrumpėja, hipokalcemijai - pailgėja. Hipokalcemija pailgina veikimo potencialo antrąją fazę, dėl ko pailgėja ne vien QT intervalas, bet ir ST segmento trukmė. EKG pavyzdžiai pateikiami 10.14 pav.

10.14 pav. EKG pakitimai priklausomai nuo kalcio koncentracijos kraujyje: A - hiperkalcemijs (17 mekv/l); B - norma (5 mekv/l); C - hipokalcemija (2,5 mekv/l)

Padidėjus magnio koncentracijai kraujo serume (sutrikus inkstų funkcijai), EKG pailgėja PQ intervalas, sulėtėja intraskilvelinis laidumas, gali išsivystyti Bradi-tachi sindromas. Magnio koncentracija gali sumažėti po diabetinės komos, dėl inkstų funkcijos nepakankamumo poliurijos fazėje, diuretikų poveikio, gydant širdies nepakankamumą. EKG tai rodo ST segmento dislokacija žemiau izoelektrinės linijos ir T dantelio suplokštėjimas.

Natrio koncentracijos kraujo plazmoje pakitimai turi įtakos miokardo skaidulų veikimo potencialo amplitudei ir trukmei, nes pagal A. Hodčkino (A. Hodgkin, 1957) teoriją, depoliarizacija priklauso nuo ekstraląstelinio Na koncentracijos.

Veikiant chinidinui, smulkiabangis PV gali pereiti į stambiabangį. Dėl intoksikacijos sutrinka intraskilvelinis laidumas (pailgėja QRS komplekso trukmė), gali kilti skilvelinės paroksizminės tachikardijos ar skilvelių virpėjimas. 10.15 pav. A - smulkiabangis PV, B - stambiabangis PV, C - sinusinio ritmo fone išplito QRS (2) ir registruota skilvelinė paroksizminė tachikardija (3).

10.15 pav. EKG pakitimai dėl chinidino poveikio

Natrio koncentracijos kraujo plazmoje pakitimai EKG nesukelia specifinių pakitimų. Sutrikus natrio koncentracijai, atitinkamai trinka kalio ir kalcio koncentracija, kurių atspindys EKG aprašytas anksčiau.

Atgal   Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga