Elektrokardiografija
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos

Pradinis

1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA

1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija

1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma

2. ŠIRDIES FUNKCIJOS

2.1. Automatizmas

2.2. Laidumas

2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas

2.4. Susitraukimas (toniškumas)

3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA

4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI

4.1. Aparatūra

4.2. Derivacijos

4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas

5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI

5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)

5.2. Širdies elektrinė pozicija

6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS

6.1. Hipertrofinės širdies morfologija

6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija

6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai

6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija

6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija

6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija

6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova

6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova

6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika

7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI

7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija

7.2. Širdies aritmijų genezė

7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika

7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai

7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai

7.3.3. Paroksizminės tachikardijos

7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas

7.3.5. Prieširdžių virpėjimas

7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija

8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI

8.1. Blokados

8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai

8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)

9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA

9.1. Širdies vainikinės arterijos

9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika

9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai

9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika

9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis

10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą

10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina

10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas

10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai

10.5. Ūminis perikarditas

10.6. Ūminė plautinė širdis

Apie autorių

Nuorodos

Literatūra



7.3.4 Prieširdžių plazdėjimas

Prieširdžių plazdėjimas (PP) - tai reguliari ir labai dažna prieširdžių veikla - apie 200-350-430 k/min. Skilvelių susitraukimo dažnis priklauso nuo funkcinės AV mazgo blokados. Pagerėjus AV laidumui, visi prieširdžių impulsai gali patekti į skilvelius (1:1 AV laidumas). Esant PP, dažniausiai būna 2:1, 4:1 ir kt. AV laidumas. Dažnai pasitaiko netaisyklingas PP, kai EKG keičiasi AV laidumas (2:1, 3:1 ir kt.).

PP atsiranda dėl organinio širdies pažeidimo (reumatinių mitralinių ydų, miokarditų, dilatacinės ar alkoholinės kardiomiopatijos ir kt.). Šią aritmiją predisponuoja išsiplėtę prieširdžiai ir suletėjęs intraatrialinis laidumas.

PP gali sutrikdyti hemodinamiką, ilgiau užsitęsęs - sukelti aritminį šoką, plaučių edemą (ypač esant mitralinei stenozei). Labai pavojinga, kai PP santykis 1:1. Jeigu skilvelius pasiekia tik kas trečias ketvirtas ir daugiau prieširdinis impulsas, hemodinamika gali nesutrikti.

Prieširdžių plazdėjimą greičiausiai sukelia grįžtamasis sužadinimas (macro-re-entry) prieširdžiuose. Dažniausiai PP bangos kyla dešiniajame prieširdyje - tipinė klasikinė PP forma. Jai esant, EKG F bangų dažnis viršija 280 k/min., jos esti bifazės: II, III, aVF ir V1 derivacijose (pradinė fazė neigiama, o antroji - teigiama), jų amplitudė mažesnė. Kai PP atipinis, F bangų dažnis mažesnis (240-280 k/min.), tarp jų gali būti izoelektrinė linija, II, III, aVF derivacijose F bangos teigiamos - plazdėjimo kryptis nuo kairiojo prieširdžio viršaus žemyn ir į dešinįjį prieširdį pagal laikrodžio rodyklę.

Taisyklingo prieširdžių plazdėjimo EKG pavyzdžiai pateikiami 7.53 ir 7.54 paveiksluose.

7.53 pav. Taisyklingo prieširdžių plazdėjimo (2:1) EKG pavyzdys

7.54 pav. Taisyklingo prieširdžių plazdėjimo (3:1) EKG pavyzdys

Elektrokardiografinė prieširdžių plazdėjimo diagnostika. Elektrokardiogramoje vietoje P dantelių registruojamos reguliarios, dažniausiai bifazės osciliacijos, vadinamos prieširdžių plazdėjimo (unduliacijos) F bangomis. FF intervalai vienodi, tarp bangų nėra izoelektrinės linijos (tai skiria nuo prieširdinės paroksizminės tachikardijos). R-R intervalai pastovūs arba ne (kintantis AV laidumas). Jeigu R-R intervalai vienodi, turimas taisyklingas PP, o jeigu skirtingi - netaisyklingas (dėl kintančio AV laidumo). QRS kompleksai dažniausiai nepakitę, nes skilveliai sujaudinami įprastu (Hiso-Purkinjė) keliu. Kartais QRS kompleksai pakitę (aberantiniai), panašūs į dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokadą.

Taisyklingą PP santykiu 2:1, kai QRS nepakitę, reikia diferencijuoti nuo sinusinės tachikardijos, nes F bangos dažniausiai nematomos. Kai po kiekvienos F bangos registruojami platūs QRS kompleksai, esant AV laidumui santykiu 1:1 ar 2:1, reikia diferencijuoti nuo skilvelinės PT (ypač esant WPW sindromui arba Hiso kojyčių blokadoms).

Hemodinamiką lemia skilvelių susitraukimo dažnis ir funkcinė miokardo būklė. Kuo dažnesni skilvelių susitraukimai, tuo greičiau trinka hemodinamika.

Pagal eigą PP gali būti priepuolinis (paroksizminis) ar lėtinis, t. y. užtrukęs ilgiau negu tris paras. Pastarasis dažnai įgauna netaisyklingą formą, o ši gali pereiti į prieširdžių virpėjimą. Kartais to paties ligonio elektrokardiogramoje būna būdingi PP ir PV pokyčiai. EKG išvadoje gali būti rašoma prieširdžių plazdėjimas-virpėjimas.

Prieširdžių plazdėjimo F bangos dažnai užgožia ST segmentą ir T dantelį, todėl sunku spręsti apie repoliarizacijos pokyčius miokarde. Tokios EKG pavyzdys pateikiamas 7.55 pav.

7.55 pav. Taisyklingas prieširdžių plazdėjimas 4:1 AV blokada. F bangos užgožia ST segmentą ir T dantelį

Esant prieširdžių plazdėjimui, kai AV blokados santykis 5:1, 6:1 ar didesnė, gali susiformuoti visiška AV blokada: prieširdžiai susitraukinės savo, skilveliai - savo (dažniausiai Hiso pluošto) ritmu. Skilvelių susitraukimas gali būti 40-50 k/min., intervalo F-R trukmė kintanti (7.56 pav.).

7.56 pav. Netaisyklingas prieširdžių plazdėjimas, esant 5:1 ir 7:1 AV blokadai

Atgal   Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga