Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis

      2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas

     Jaudrumas - gyvų audinių reakcija į įvairius dirgiklius. Jaudrios yra širdies laidumo ir darbinio miokardo skaidulos, kuriose kaip atsakas į dirgiklį gali generuotis veikimo potencialas, turintis galimybę plisti į gretimas skaidulas. Jaudrumas - tai ne automatizmas. Pavyzdžiui, dėl digitalio intoksikacijos gali būti padidėjęs automatizmas, bet sumažėjęs jaudrumas. Jaudrumas širdyje paklūsta ņviskas arba nieko¦ dėsniui. Tai reiškia, kad subslenkstiniai dirgikliai nesukelia veikimo potencialo, o slenkstinis dirgiklis sąlygoja maksimalaus dydžio ir greičio veikimo potencialą. Kuo didesnis neigiamas potencialas iki dirginimo, tuo didesnis bus skaidulos jaudrumas, sukeliantis transmembraninį veikimo potencialą.

     Membranos jaudrumą apibūdina O fazės pakilimo maksimalaus greičio (Vmax) ir ramybės potencialo lygio, nuo kurio prasideda veikimo potencialas, santykis. Kuo didesnis ramybės potencialas, tuo greičiau kyla O fazė.

     Atsiradus veikimo potencialui, širdies raumens skaidula esti refrakteriška kitam impulsui, kol neįvyksta repoliarizacija bent iki -55 mV.

     Širdies skaidulų jaudrumas kinta priklausomai nuo širdies ciklo periodų. Sistolės metu širdies skaidula nesujaudinama, t. y. ji dirgikliui refrakteriška. Jaudrumas atsinaujina skaidulos diastolės metu. Skiriami trys refrakteriškumo periodai: absoliutus, efektyvus ir reliatyvus (santykinis). 2.5 pav. pateikiama miokardo skaidulos veikimo potencialo ir refrakterinių periodų schema.

2.5 pav. Miokardo skaidulos transmembraninio veikimo potencialo ir refrakterinių periodų schema: ARP – absoliutus refrakterinis periodas, ERP – efektyvus refrakterinis periodas, RRP – reliatyvus refrakterinis periodas, PP – pažeidžiamumo periodas, SNF – supernormali fazė

     Įvairiomis transmembraninio veikimo potencialo fazėmis miokardo skaidulos jaudrumas skirtingas. Skaidula visiškai nesujaudinama absoliučiu refrakteriniu periodu (0, 1, 2 fazės). Efektyviu refrakteriniu periodu skaidula gali būti sujaudinama, tačiau veikimo potencialas būna silpnas ir neplintantis, todėl miokardas nesusitraukia. Reliatyviu refrakteriniu periodu skaidulą gali sujaudinti ir stipresnis nei įprastinis dirgiklis. Kilęs veikimo potencialas gali plisti toliau (nors ir lėčiau), gali sužadinti darbinį miokardą ir sukelti jo susitraukimą. Absoliutus refrakterinis periodas atitinka EKG QRS kompleksą ir ST segmentą. Efektyvus refrakterinis periodas atitinka QRS kompleksą, ST segmentą ir T dantelio pradinę dalį. Reliatyvus refrakterinis periodas labai trumpas, EKG atitinka tik T dantelį. Totalinis refrakterinis periodas atitinka EKG QT intervalą.

     Ketvirtoje transmembraninio potencialo fazėje laidumo sistemose miokardo skaidulų jaudrumas visiškai atsinaujina ir gali būti aktyvinamas įprastine tvarka.

     Refrakterinio periodo trukmė ne visada vienoda. Ji gali keistis įvairių veiksnių veikiama, tačiau didžiausią įtaką turi širdies ritmo dažnis ir vegetacinė inervacija. Padažnėjus širdies ritmui, refrakterinis periodas trumpėja, ir atvirkščiai, ritmui sulėtėjus, refrakterinis periodas ilgėja.

     Skiriamos dar dvi širdies ciklo fazės: pažeidžiamoji ir supernormalioji, kurių metu skaidulos jaudrumas ypač padidėjęs.

     Pažeidžiamuoju periodu slenkstinis skaidulos potencialas sumažėja, o jaudrumas padidėja. Dėl to palyginti nestiprus dirgiklis gali sukelti skilvelinę tachikardiją arba skilvelių virpėjimą. Šis periodas sutampa su EKG T bangos didžiausia amplitude ir atitinka nedidelę transmembraninio potencialo trečios repoliarizacijos fazės dalį.

     Supernormali fazė prasideda tuoj pat po reliatyvaus refrakterinio periodo, yra diastolės pradžioje ir atitinka EKG U dantelį. F. Hoffman ir P. Cranefield teigimu, širdies ritmo sutrikimai lengviausiai sukeliami trečios fazės pabaigoje ir supernormalioje fazėje; trečioje fazėje yra periodas, kurio metu silpni dirgikliai sukelia sujaudinimo bangą, o stiprūs dirgikliai jos nesukelia (deep fenomenas).

     

Atgal     Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga