Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis



     6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija

     Esant kairiojo prieširdžio hipertrofijai (KPH) suminis šio prieširdžio vektorius, praėjus 0,03-0,04 s nuo prieširdžių depoliarizacijos pradžios, nukrypsta į kairę ir į užpakalį. Dėl to daugumoje derivacijų (I, II, aVL, V4-6) registruojamas dvikupris P dantelis, turintis aukštesnę antrąją viršūnę. Atstumas tarp abiejų viršūnių ü 0,04 s (norma - 0,02-0,03 s). Prieširdžių aktyvacijos laikas, matuojamas iki antros viršūnės, >0,06 s.

     P dantelio amplitudė KPH atveju nelabai padidėjusi, dažniausiai ne didesnė kaip 0,25 mV, o dantelio trukmė pailgėja daugiau kaip 0,11-0,12 s. Kai kairysis prieširdis didelis, P dantelio trukmė pailgėja iki 0,16 s ir daugiau. aP dažniausiai būna mažesnis kaip +30o. Makruzo indeksas - (Pt/PQ segm.) >1,6. P dantelis V1 derivacijoje taip pat bifazis (+-), aukštesnės amplitudės ir ilgesnės trukmės neigiamos fazės. J. Morisas (J. Morris, 1964) neigiamo P dantelio plotą V1 derivacijoje siūlo vadinti terminaliniu P dantelio indeksu.

     Jei kairysis prieširdis labai didelis, gali atsirasti stambiabangis prieširdžių virpėjimas (f>0,15 mV) (6.3 pav.).

6.3 pav. Stambiabangis prieširdžių virpėjimas

     6.4 pav. pateikiamas kairiojo prieširdžio hipertrofijos EKG pavyzdys. P dantelio trukmė lygi 0,14 s, Makruzo indeksas 2,3; I, II, III, aVL, aVF, V2-V6 derivacijose dvikupriai P danteliai (atstumas tarp viršūnių 0,08 s); V1 - bifazis P, jo terminalinio indekso trukmė 0,10 s.

6.4 pav. Kairiojo prieširdžio hipertrofijos EKG pavyzdys

     Kairiojo prieširdžio hipertrofijos EKG požymiai yra tokie:

     1. aP<30o;

     2. P danteliai I, II, aVL, V4-6 derivacijose dvikupriai aukštesnės antrosios teigiamos viršūnės. Atstumas tarp dviejų viršūnių ü0,04 s (norma - 0,02-0,03 s);

     3. P dantelio amplitudė iki 0,25 mV, o trukmė ilgesnė kaip 0,11-0,12 s;

     4. P dantelis V1 derivacijoje bifazis (+-), gilesnės ir ilgesnės neigiamos fazės;

     5. Makruzo indeksas (P dantelio trukmė/PQ segm. trukmė) > 1,6;

     6. Stambiabangis prieširdžių virpėjimas (f > 0,15 mV).

     

Atgal     Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga