1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA 1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija 1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma 2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas 2.4. Susitraukimas (toniškumas) 3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA 4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI 4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas 5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI 5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS) 5.2. Širdies elektrinė pozicija 6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS 6.1. Hipertrofinės širdies morfologija 6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija 6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai 6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija 6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija 6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija 6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika 6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas 6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova 6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai 6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas 6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova 6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai 6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika 7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija 7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika 7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai 7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai 7.3.3. Paroksizminės tachikardijos 7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas 7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija 8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai 8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai) 9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA 9.1. Širdies vainikinės arterijos 9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika 9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai 9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika 10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA 10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą 10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina 10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas |
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai Darbų, analizuojančių DSH laipsnius remiantis EKG duomenimis, yra nedaug. Jau minėta, kad ankstyvąją DSH diagnozuoti sunku, nes dominuojantis kairysis skilvelis ir esant normai gana ilgai išlieka maždaug tris kartus storesnis už dešinįjį. D. Šmidtas (J. Schmidt, 1963) pagal EKG pakitimus unipolinėse krūtininėse derivacijose skiria keturis DSH laipsnius: Io - rS forma V1-3 derivacijose; IIo - RV1 > RV2, gilūs SV5-6 derivacijose ir pereinamoji zona pasislinkusi į kairę; IIIo - aukšti R V1-3 derivacijose; IVo - kraštutinė DSH, kai yra aukšti R ir neigiami T V1-3 derivacijose. R. Filipsas (R. Phillips) ir R. Providensas (R. Providence) 1958 m., palyginę EKG ir autopsijos duomenis esant Cor pulmonale chronicum, EKG pakitimus suskirstė į tris stadijas: I - suminis QRS vektorius nukrypęs į kairę ir į užpakalį (EKG nepakitusi); II - suminis QRS vektorius nukrypęs į dešinę ir į užpakalį, elektrokardiogramoje: αQRS nukrypęs į dešinę ir matomi gilūs S danteliai V1-6 derivacijose; III - suminis QRS vektorius nukrypęs į dešinę, dėl to susiformuoja aukšti R danteliai dešiniosiose krūtininėse derivacijose. Šioje stadijoje dešiniojo skilvelio sienelė būna storiausia. Monografijos autorė (1974), norėdama įvertinti DSH požymius pagal dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsnius, palygino širdies dešiniojo skilvelio laisvosios sienelės sustorėjimo laipsnį ir EKG požymių dažnumą mirusiųjų, kuriems širdies autopsijos duomenimis diagnozuota DSH. Remiantis DSH elektrokardiografinių požymių dažniu (%) (esant įvairaus laipsnio dešiniojo skilvelio hipertrofijai), nustatyta, kad didėjant DSH, αQRS dažniau nukrypsta į dešinę, padidėja R/Q santykis aVR ir R/S V1 derivacijose, atsiranda qR forma V1 derivacijoje. Tačiau lyginant EKG požymių dažnį skirtingo DSH laipsnio grupėse, akivaizdaus dėsningumo nepastebėta. Pavyzdžiui, lyginant EKG požymių dažnį pirmo ir antro laipsnio DSH grupėse, nė vienu atveju esminio skirtumo nerasta. Statistinė EKG DSH požymių analizė įvairaus laipsnio širdies padidėjimo grupėse sudarė galimybę diagnozuoti vidutinę ir ryškią DSH. EKG požymiai pateikiami 8 ir 9 lentelėse.
8 lentelė. Vidutinės DSH diagnostinis algoritmas
Vidutinio laipsnio DSH diagnozuojama, kai yra 4 balai. Vidutinės DSH EKG pavyzdys pateikiamas 6.25 pav. 33 metų ligonė M. G. apie 15 metų sirgo plaučių tuberkulioze ir mirė dėl pulmokardinio nepakankamumo. Širdies autopsijos duomenys: širdies svoris 300 g, kairiojo skilvelio storis 12 mm, dešiniojo - 8 mm. Dešiniojo skilvelio papiliniai raumenys labai sustorėję. Elektrokardiogramoje, užregistruotoje dvi dienos prieš mirtį, padidėjusi R dantelio amplitudė V1 (0,6 mV) ir sumažėjusi RV6 (0,4 mV) - 4 balai. 6.25 pav. 33 metų ligonės M. G. EKG: vidutinė DSH Ryškios DSH EKG pavyzdys pateikiamas 6.26 pav. 40 metų ligonis Č. A. serga pirmine pulmonine hipertenzija. Šioje EKG teigiami visi (išskyrus 7) DSH požymiai. 9 lentelė. Ryškios DSH diagnostinis algoritmas
Ryški DSH diagnozuojama, kai yra 5 ir daugiau balų. 6.26 pav. metų ligonio Č. A. EKG
© 2010 UAB Aidiga
|