Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis



Rengiant tinklapį naudota litearatūra

  1. Zofija Ona Markienė. Klinikinė elektrokardiografija. Vilnius, 2000.

Monografijoje "Klinikinė elektrokardiografija" naudota literatūra

  1. Baranauskienė V., Lukoševičiūtė A. Prieširdžių virpėjimų klasifikacija ir diagnozės formulavimas // Medicina,1998, t. 34, p. 1071-1078.
  2. Berūkštis E. Vainikinių arterijų ligos diagnostika, taikant perstemplinės prieširdžių stimuliacijos dvimatės echokardiografijos metodą: Mokymo priemonė. Vilnius, 1994. 7 p.
  3. Januškevičius Z., Vitenšteinas G.Praktinė elektrokardiografija. Vilnius, 1962
  4. Januškevičiūtė A. Miokardo infarktas: Mokymo metodinė priemonė. Kaunas, 1989. 134 p.
  5. Marinskis G. Paroksizminių tachikardijų mechanizmai ir diferencinė diagnostika // Kardiologijos seminarai. 1995, Nr. 3, p.9
  6. Markienė Z. Miokardo hipertrofijos elektrokardiografiniai rodikliai ir širdies skilvelių hipertrofijos automatizuotos elektrokardiogramų analizės elektronine skaičiavimo mašina galimybės. Medicinos mokslų dr. dis. Kaunas, 1973. 387 p.
  7. Markienė Z., Versockienė G., Biliukas M. Ūmi plautinė širdis. Klinikinės anatominės paralelės // Klinikinė praktika: diagnostikos aktualijos. Vilnius, 1991. P. 42.
  8. Markienė Z. EKG pakitimai, imituojantys išeminę širdies ligą // Bendroji gydytojo praktika: diagnostikos ir gydymo aktualijos. Vilnius, 1992. P. 36.
  9. Markienė Z. // Elektrokardiografija. Vilnius, 1997. P. 218.
  10. Rugienius J., Sutkienė S., Kibarskis A. Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. D 1. Vilnius, 1987. 135 p.
  11. Rugienius J. Širdies aritmijos: Mokymo priemonė. Vilnius, 1991. 192 p.
  12. Stalioraitytė E., Blužas J., Pangonytė D. Klinikinė išeminės širdies ligos patologija (ūminės būklės). Vilnius, 1988. 207 p.
  13. Sutkienė S., Steponėnienė R., Petrauskienė B. Miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika. Vilnius, 1990. 40 p.
  14. Sutkienė S., Steponėnienė R., Petrauskienė B. Širdies hipertrofijų elektrokardiografinė diagnostika. Vilnius, 1990. 29 p.
  15. Šilinskaitė Z. Sveikų ir išemine širdies liga sergančių elektrokardiogramos pirmoji išvestinė: Med. kand. dis. Kaunas, 1965. 188 p.
  16. Vidugiris A., Lasienė I., Šimkūnienė G. Veloergometrija: Mokymo priemonė. Vilnius, 1990. 134 p.
  17. Zabiela P. Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai: Mokymo metodinė priemonė. Kaunas, 1987. 72 p.
  18. Žemaitytė D. M. Ritmogramų klasifikacijos klinikinė svarba // Kardiologija' 1990 // Lietuvos kardiologų III suvažiavimo pranešimų tezės. Kaunas, 1990. P. 131.
  19. Žvironaitė V. Prieširdžių laidumo ir širdies aritmijų diagnostikos būdas (metodinės rekomendacijos). Vilnius, 1984. P. 12.
  20. Abildskow J. A., Burger M. J., Urice P. M. et al. The unidentified information content of the elekctrocardiogram. // Circ. Res. 1977. Vol. 40. P. 3.
  21. Abildskow J. A. The prolonged QT interval. // Ann. Rev. Med. 1977. Vol. 30. P. 171.
  22. Ackerman M. J. The long syndrome: ion channel diseases of live heart. Mayo Clin. Proc. 1998; 73: 250 - 269.
  23. Bayley R. H. Significance of the duration of Q3 with respect to coronary oliseasc. // Am. Heart J., 1939. Vol.   18. N 3. P. 308.
  24. Braunwald W. Heart disease. Philadelphia, 1988. 1900 p.
  25. Burch G. E., De Pasquale N. P. History of Electrocardiography. Chicago, 1964. 124 p.
  26. Carter W. A., Estes E. H. ECG manifestations of ventricular hypertrophy. // Am. Heart J. 1964. Vol. 68. P. 173.
  27. Casale P. N. Improved sex specific criteria of left ventricular hypertrophy for clinical and computer interpretation of ECG // Circulation. 1987. Vol. 75. P. 565.
  28. Cosio F. G., Moro C., Alonso M. et al. The Q waves of hypertrophic cardiomyopathy. An electrocardiographic study // N. Engl. J. Med. 1980. Vol. 30. P. 96.
  29. Castellanos A., Lemberg L. Diagnosis of isolated and combined block in the bundle branches and the divisions of the left branch // Circulation. 1971. Vol. 43. N 6. P. 971.
  30. Cranefield P., Hoffman B. Electrophysiology of Single Cardiac Cells // Physiol. Rev. 1958. Vol. 38. P. 41.
  31. Eggeling T. Significance of noninvasive diagnostic techniques in patients with long QT syndrome // Am. J. Cardiol. 1992. Vol. 70. P. 1421.
  32. Gelmanas G., Jurkonis V., Gargasas L. Is it possible to diagnose myocardial ishemia from QRS complex of 12 lead ECG? Medical and Biological Engineering and Computing. 1996; 34 (suppl. 1): 51-52.
  33. Gallagher J. J. et al: The pre-excitation syndromes // Progr. cardiovasc. Dis. 1978. Vol. 20. P. 285.
  34. Gilmour R. F., Galata J. J. and Zipes D. P. Rate related suppression and facilitation of conduction in isolated canine cardiac Purkinje fibers // Circulation Res. 1985. Vol. 57. P. 35.
  35. Goldberger E. Unipolar leads electrocardiography and vectorcardiography. Philadelphia, 1953. 84 p.
  36. Goldberger A., Goldberger E. Clinical electrocardiography. A simplified approach. St. Louis, 1977. 203 p.
  37. Goldberger A. Myocardial infarction, electrocardiographic differential diagnosis. St. Louis, 1975. 320 p.
  38. Goldberger A. Myocardial infarction. St. Souis, 1984. 310 p.
  39. Harris P., Opie L. Calcium and the Heart. London, New York, 1971. 198 p.
  40. James T. N. Order and disorder in the rhythm of the heart // Circulation. 1973. Vol. 47. N 2. P. 362.
  41. Kastor J. A. Atrioventricular heart block (parts I and II). // N. Engl. J. med. 1975. Vol. 292. P. 462.
  42. Khan G. M. Rapid ECG interpretation. W. B. Saunders Company. 1957. P. 285.
  43. Levy S., Breithardt R. W., Campbell A. I. et al. Atrial fibrillation: current knowledge and recommendations for management's. Eur. Heart J. 1998; 19: 1294 - 1320.
  44. Lipman B. S., Massie E., Klieger R. E. Clinical scalar electrocardiography. Chicago, 1972. 112 p.
  45. Lopez-Sendon J., Coma-Canella I., Alcasena S. et al. Electrocardiographic findings in acute right ventricular infarction. Sensitivity and specificity of electrocardiographic alternations in right precordial leads V4R, V3R, V1, V2 and V3 // J. An. Coll. Cardiol. 1985. N 6. P. 1273.
  46. Lown B., Ganong W. F. and Levine S. A. The syndrome of short P. R. interval, normal QRS complex and paroxysmal rapid heart action // Circulation. 1952. N 5. P. 693.
  47. Macruz R., Perloff J. E., Case E. B. A method for the electrocardiographic recognition of atrial enlargement // Circulation. Vol. 17. N 5. P. 882.
  48. Malloy T. I., Okin P. M. Electrocardiographic detection of left ventricular hypertrophy by the simple QRS voltageduration product // J. Am. Coll. Cardiol. - 1992. Vol. 20. P. 1180.
  49. Markienė Z. The diagnostic value of the first derivative electrocardiogram // The second international symposium of family medicine in Lithuania. Vilnius, 1992. P. 39.
  50. Malloy T. J., Okin P. M. etc. Electrocardiographic detection of left ventricular hypertrophy by the simple QRS voltage - duration product // J. Am. Coll. Cardiol. 1992. Vol. 20(5). P. 1180.
  51. Marriot H. J. C. Practical electrocardiography. USA, 1987. 556 p.
  52. Marriot H. J. C. ECG/PDQ - USA, 1991. 258 p.
  53. Massie E., Walch T. I. Clinical vectorcardiography and electrocardiography. Chicago, 1969. 592 p.
  54. Meissner A., Fu G. S., Simon R. Repolarization dispersion as a predictor of sudden cardiac death in patient with severe left ventricular dysfunction. Eur. Heart J. 1995; 16: 135.
  55. Miller D. H. etc. Electrocardiographic recognition for left atrial enlargement. // J. Electrocardiol. 1983. Vol. 16. P. 15.
  56. Morris J. J., Estes E. M. P-nave analysis in valvular heart disease // Circulation. 1964. Vol. 29. P. 242.
  57. Murphy M. L. Re-evolution of ECG criteria for left and richt ventricular hypertrophy // Am. J. Cardiol. 1984. Vol. 53. P. 114.
  58. Naudžiūnas A., Gargasas L., Čizas M., Jurkonienė R. Electrocardiographic diagnosis of chronic cor pulmonale // Lithuanian Journal of Cardiology. 1999. Vol 6. N 4. P. 736 - 739.
  59. Pardee H. E. B. An electrocardiographic sign of Coronary artery obstruction // Arch. Int. Med. 1920. Vol. 26. N 3. P. 244.
  60. Pardee H. E. B. and Goldenberg M. Electrocardiographic features of myocardial infarction as affected by involvement of the septum and by complete and incomplete transmural involvement // Am. Heart J. 1945. Vol. 30. P. 367.
  61. Petersen G. V., Tikoft G. Left bundle branch block and left ventricular hypertrophy: electrocardiographic-pathologic correlations // Chest. 1971. Vol. 59. N 2. P. 172.
  62. Prineas R. J., Crow R. S., Blackburn H. The Minnesota code manual of electrocardiographic findings. Standards and procedures for measurement and classification. Boston, 1982. 300 p.
  63. Pryor R. The clinical significance of left intraventricular blocks // Bull. N 4. Acad. Med. 1971. Vol. 47. N 8. P. 973.
  64. Reingardienė D. Congenital long QT syndromes // Lithuanian Journal of Cardiology. 1999. Vol 6. N 4. P. 952 - 956.
  65. Roberts W. C., Day P. J. Electrocardiographic observations in clinical isolated, pure, chronic, servere aortic regurgitation: analysis of 30 necropsy patients aged 19 to 65 years // Am. J. Cardiol. 1985. Vol. 55. P. 431.
  66. Rodriquez M. I., Sodi-Pallares D., Mexico D. F. The mechanism of complete and incomplete bundle branch block // Am. Heart J. 1972. Vol. 44. N 5. P. 715.
  67. Rombhilt D. W. A critical appraisal of the electrocardiographic criteria for the diagnosis of left ventricular hypertrophy // Circulation. 1960. Vol. 40. P. 185.
  68. Rosembaum M. B., Elizari M. V., Lazzani J. O. The hemiblocks. New conduction based on human anatomical, physiological and clinical study. Buenos Eires, 1970. 200 p.
  69. Seitz K. H., Gabriel H. Der Infarkt des rechten Ventrikels: Klinik, Hamodynamik, Therapie // Med. Klin. 1987. Vol. 82. N 24. P. 868.
  70. Shiliskaite Z., Valuzhis K. First derivative of electrocardiogram in healthy subjects and in patients with ischemic heart disease // Cor et Vasa. 1967. Vol. 9(1). P. 22.
  71. Spodick D. H. Electrocardiographic responses to pulmonary embolism // Am. J. Cardiol. 1972. Vol. 30. P. 695.
  72. Scott R. C., Noris R. J. Electrocardiographic pathologic correlation study of left ventricular hypertrophy in the presence of left bundle branch block // Circulation. 1959. Vol. 20. P. 766.
  73. Scott R. C. Left branch block: a clinical assessment. Part I. // Am. Heart J. 1965. Vol. 70. N 4. P. 535.
  74. Stalioraitytė E., Pangonytė D., Korsakienė G. etc. Sudden out-of-hospital death due to ishemic heart disease: acute irreversible lesions of myocardium. Lithuanian F. of Cardiology, 1999. Vol. 6.
  75. Surowicz B. Relationship between electrocardiogram and electrolytes // Am. Heart J. 1967. Vol. 73. P. 814.
  76. Surowicz B., Lasseter K. C. Effect of drugs on the electrocardiogram // Progr. Cardiovasc. Dis. 1970. Vol. 13. P. 21.
  77. Tzivann D., Chenzbraun A., Keren A. et al. Reciprocal electrocardiographic changes in acute myocardial infarction // Am. J. Cardiol. 1986. Vol. 56. P. 23.
  78. Wagner R., Rosenbaum M. B. Transient left posterior hemiblock. Association with acute lateral mycardial infarction // Am. J. Cardiol. 1972. Vol. 29. P. 556.
  79. Wahl J. M., Hakki A. H., Iskadrian A. S. et al. Limitations of ventricular complex, morphology // J. Electrocardiography. 1986. Vol. 19. P. 131.
  80. Waller A. D. A demonstration on a man of electromotive changes accompanying the heart beat // J. Physiol. 1887. Vol. 8. P. 229.
  81. Warner R. A., Hill N. E., Mookherjee S. et al. Electrocardiographic criteria for diagnosis of combined inferior myocardial infarction and left anterior hemiblock // Am. J. Cardiol. 1983. Vol. 51. P. 718.
  82. Wolff L., Parkinson J. and White P. D. Bundle branch block with short P-R interval in healthy young people prone to paroxysmol tachycardia // Am. Heart J. 1950. N 5. P. 685.
  83. Zuckermann R. Grundriss und Atlas der Elektrokardiographic. Leipzig, 1957. 659 p.
  84. Аббакумов С. А., Романов М. М., Стас М. Синдром преждевременной реполяризации желудочков // Кардиология. 1979, N 7. c. 82.
  85. Дощицин В. Л. Практическая электрокардиография. Москва, 1987. 335 с.
  86. Исаков И. И., Кушаковский М. С., Журавлева Н. Б. Клиническая электрокардиография. Ленинград, 1984. 272 с.
  87. Кушаковский М. С., Журавлева Н. Б. Аритмии и блокады сердца (атлас електрокардиограм). Ленинград, 1983. 340 с.
  88. Лемперт Г. Л. Основы электрокардиологии. Москва, 1963. 327 с.
  89. Минкин Р. Б., Павлов Ю. Д. Электрокардиография и фонокардиография. Ленинград, 1988. 253 с.
  90. Мурашко В. В., Струтинский А. В. Электрокардиография. Москва, 1991. 288 с.
  91. Незлин В. Е., Карпай С. Е. Анализ и клиническая оценка электрокардиограммы. Москва, 1959. 368 с.
  92. Орлов В. И. Руководство по электрокардиографии. Ташкент, 1989. 216 с.   93. Тартаковский М. Б. Однополюсная электрокардиография. Ленинград, 1958. 334 с.
  94. Томов Л., Томов И. Л. Нарушение ритма сердца (клиническая картина и лечение). София, 1979. 421 с.
  95. Тумановский М. Н., Бородулин Ю. Д., Никитин А. В. и др. Практическое руководство электрокардиографии (с теоретическими основами). Воронеж, 1972. Ч. I-II. 526 c.
  96. Янушкевичюс З., Маркене З., Мажейка Ию и дрю Сопоставление изменений комплекса QRS ЭКГ с данными патологоанатомического исследования при остром инфаркте миокарда // Кардиология. 1977, N 2. c. 43.

© 2010 UAB Aidiga