Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis



     6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

      Bandymai diagnozuoti širdies skilvelių hipertrofijos laipsnį pagal EKG pakitimus nelabai sėkmingi, nes iki šiol nėra aprašytų EKG požymių, būdingų vienam ar kitam hipertrofijos laipsniui. Paskelbta pavienių darbų, kuriuose aprašomi KSH ir DSH laipsniai, bet nenurodoma, kuo remiantis tai atlikta.

     L. Fogelsonas (1963) KSH skirsto į neryškią (αQRS nuokrypis į kairę ir R1 SIII, padidėjusi SV1-2 dantelių amplitudė) ir ryškią (žymesnio laipsnio αQRS nuokrypis į kairę, padidėjusi R dantelio amplitudė, ST segmento ir T dantelio pakitimai I, aVL, V4-6 derivacijose) KSH. J. Šmidtas (J. Schmidt, 1963) KSH skirsto į laipsnius: I laipsnio KSH, kai padidėjusi R V5-6 amplitudė, II laipsnio - padidėjusi R V5-6 amplitudė ir suplokštėjęs T dantelis, III laipsnio - padidėjusi R dantelio amplitudė ir neigiami T V4-6 derivacijose. M. Tartakovskis (1964) KSH skirsto į keturias stadijas: I - padidėjusi QRS komplekso amplitudė, II - padidėjusi QRS komplekso amplitudė, labai pasislinkęs žemyn ST segmentas ir suplokštėjęs T dantelis, III - padidėjusi QRS komplekso amplitudė, labai pasislinkęs žemyn ST segmentas ir T dantelio inversija; IV - antrinis QRS komplekso amplitudės sumažėjimas dėl kardiosklerozinių pokyčių miokarde ir repoliarizacijos proceso pakitimai, būdingi III stadijai.

     Kairiojo skilvelio padidėjimo laipsnį, remiantis EKG pakitimais, diagnozuoti nelengva. Būtinas kompleksinis ligonių tyrimas ir dinaminis stebėjimas. Čia siūlomas toks KSH laipsnių diagnostinis algoritmas.

     I laipsnio KSH - padidėjusi QRS komplekso dantelių amplitudė be tipinių repoliarizacijos sutrikimų, išskyrus TV1 > TV6, kai TV1 > 0,15 mV.

     II laipsnio KSH - 1) padidėjusi QRS komplekso dantelių amplitudė ir žemos amplitudės ar neigiami T danteliai derivacijose, atspindinčiose kairiojo epikardo formą (I, aVL, V4-6); 2) tipinė ST segmento dislokacija žemyn nuo izoelektrinės linijos ne daugiau kaip 0,1 mV, I, aVL, V5-6 derivacijose; 3) αQRS < 0, kai T III > 0, R/S II derivacijoje ü 1,0; 4) horizontali ar pusiau horizontali elektrinė širdies pozicija (nebūtinai).

     III laipsnio KSH - 1) padidėjusios R dantelių amplitudės I, aVL, V5-6, S dantelių III, aVR, V1 derivacijoje; 2) diskordantinė ST segmento dislokacija daugiau negu 0,1 mV su išgaubtu paviršiumi integralinio QRS vektoriaus kryptimi; 3) T danteliai I, aVL, V5-6 dažniausiai neigiami ar bifaziai, o T aVR, TV1-2 - teigiami; 4) αQRS dažniausiai <0 , kai T III > 0; 5) horizontali ar pusiau horizontali elektrinė širdies pozicija ir širdies rotacija išilgine ašimi prieš laikrodžio rodyklę (nebūtinai).

     IV laipsnio KSH - III laipsnio KHS požymiai arba antrinis QRS komplekso dantelių sumažėjimas (neigiami amplitudiniai požymiai), o repoliarizacijos sutrikimai ir širdies poziciniai pokyčiai analogiški III laipsnio KSH.

     Įvairių laipsnių KSH EKG pavyzdžiai pateikiami 6.14-6.18 paveiksluose.

6.14 pav. I˚ KSH EKG pavyzdys

6.15 pav. II˚ KSH EKG pavyzdys

6.16 pav. III˚ KSH EKG pavyzdys

6.17 pav. IV˚ KSH EKG pavyzdys

6.18 pav. IV˚ KSH EKG pavyzdys

     

Atgal     Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga