Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis



     6.6 ELEKTROKARDIOGRAFINĖ ABIEJŲ SKILVELIŲ HIPERTROFIJOS DIAGNOSTIKA

     Diagnozuoti abiejų skilvelių hipertrofiją (ASH) remiantis EKG pakitimais yra sunkiausia, nes padidėjusių skilvelių integraliniai vektoriai neutralizuoja vienas kitą ir EKG gali būti nepakitusi. Krūtininėse derivacijose gali būti KSH, o standartinėse ir unipolinėse galūnių derivacijose pokyčių, būdingų DSH. Tačiau šie pokyčiai nėra specifiniai ASH, nes panaši padėtis susidaro, esant vertikaliai širdies pozicijai ir izoliuotai KSH.

     Yra aprašyti įvairūs abiejų skilvelių hipertrofijos EKG požymių deriniai, tačiau šios patologijos atpažinimo procentas palyginti nedidelis. Kliniškai ar morfologiškai diagnozavus ASH, dažnai EKG matomi tik KSH arba tik DSH požymiai. Tai priklauso ir nuo širdies segmentų padidėjimo laipsnio. Sergant aortinėmis ydomis, EKG dažniausiai rodo KSH, o reumatiniam procesui apėmus ir mitralinius vožtuvus, DSH požymius užgožia prieš tai buvę KSH požymiai. Sergančiųjų mitralinėmis ydomis, ypač vyraujant mitralinės angos stenozei, elektrokardiogramose DSH požymiai išlieka ir susirgus aortinėmis ydomis. Kairiojo skilvelio padidėjimas gali būti užregistruotas tik kairiosiose krūtininėse derivacijose, o DSH požymiai - standartinėse ir unipolinėse galūnių derivacijose. Taigi esant sudėtinėms širdies ydoms iš EKG pakitimų galima netiesiogiai spręsti apie jų susiformavimo eiliškumą.

     Tolygiai padidėjus abiem skilveliams, QRS kompleksų integraliniai vektoriai neutralizuoja vienas kitą, todėl EKG gali būti nepakitusi.ASH pokyčių genezės schema pateikiama 6.27 paveiksle. Nesant skilvelių hipertrofijos (N) ir abiejų skilvelių hipertrofijos (ASH) QRS kompleksų integralinių vektorių kryptys nesikeičia.

6.27 pav. QRS kompleksų genezės scheminis pavyzdys: N (norma) ir abiejų skilvelių hipertrofija (ASH)

     Tolygus abiejų skilvelių padidėjimas, jei nėra miokardo distrofinių pokyčių, elektrokardiogramose gali visai neatsispindėti. EKG pokyčiai pasireiškia vieno ar kito skilvelio perkrovos požymiais tam tikrose derivacijose. Dėl širdies segmentų išplitimo (dilatacijos) EKG dominuoja širdies poziciniai ir repoliarizacijos proceso sutrikimai, o amplitudiniai požymiai dažniausiai neigiami.

     Literatūros duomenimis, lyginant EKG ir širdies autopsijos duomenis konstatuotas mažas jų visiško sutapimo procentas: 8 proc., 14 proc., 15 proc., 22 proc. ar 26 proc. Kitais atvejais elektrokardiogamose išryškėja KSH arba DSH požymiai, kartais EKG būna nepakitusi.

     Monografijos autorė (1974) ASH elektrokardiografinei diagnostikai naudojo aukščiau aprašytus KSH ir DSH diagnostinius algoritmus. Be to, papildomai buvo pritaikyti ir du ASH elektrokardiografinių požymių deriniai:

     1 - KSH požymiai (ne mažiau kaip 4 balai), kai αQRS>+70o ir vertikali (V) ar pusiau vertikali (PV) širdies elektrinė pozicija,

     2 - KSH požymiai (ne mažiau kaip 4 balai), esant vertikaliai (V) ar pusiau vertikaliai (PV) širdies elektrinei pozicijai ir širdies rotacijai išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę (R = S > V4).

      6.28 pav. pateikiama 42 metų ligonės D. E. EKG. Ligonė sirgo reumatinės etiologijos sudėtine mitraline-aortine yda, mirė dėl dekompensacijos. Širdies autopsijos duomenys: širdies svoris 600 g, kairiojo skilvelio laisvosios sienelės storis - 15 mm, dešiniojo - 8 mm. Širdis labai padidėjusi, prieširdžiai ir kairysis skilvelis stipriai išsiplėtę. Abiejų skilvelių, ypač kairiojo, papiliniai raumenys sustorėję. Širdies vainikinėse kraujagyslėse - pavienės gelsvos ir balzganos aterosklerozinės plokštelės. Elektrokardiogramoje, užregistruotoje 14 dienų prieš mirtį, nustatyta abiejų skilvelių hipertrofija. Šiuo atveju stipriai išsiplėtusio kairiojo skilvelio hipertrofija nepaslėpė elektrokardiografinių padidėjusio dešiniojo skilvelio požymių. KSH požymiai ryškūs V5 ir V6 derivacijose. DSH rodo poziciniai širdies pokyčiai: αQRS = +124o, vertikali elektrinė širdies pozicija ir rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę. Tai - pirmasis rekomenduotinas ASH EKG požymių derinys.

6.28 pav. 42 metų ligonės D. E. EKG

     Esant ASH, jei dominuoja dešinysis skilvelis arba susiformuoja reliatyvus triburių vožtuvų nesandarumas, elektrokardiogramoje gali būti fiksuoti tik DSH požymiai. 6.29 pav. pateikiama 30 metų ligonio K. L. EKG. Ligonis sirgo reumatinės etiologijos sudėtine mitraline-aortine-trikuspidaline yda, mirė dėl dekompensacijos. Širdies autopsijos duomenys: širdies svoris 650 g, kairiojo skilvelio laisvosios sienelės storis 17 mm, dešiniojo - 9 mm. Abu prieširdžiai išsiplėtę. Abiejų skilvelių, ypač dešiniojo, papiliniai ir trabekuliniai raumenys labai sustorėję. Mikroskopiškai tiriant kairiojo skilvelio miokardą rastos hipertrofiškos skaidulos, tarp jų stambūs išsimėtę randai. Elektrokardiogramoje, užregistruotoje penkios dienos prieš mirtį, diagnozuota abiejų prieširdžių ir dešiniojo skilvelio hipertrofija (αQRS + 130o, vertikali elektrinė širdies pozicija ir rotacija pagal laikrodžio rodyklę (R = S)V6 derivacijoje, aukšti R V1-V2, gilūs S (>0,7 mV) V5 derivacijoje.

6.29 pav. 30 metų ligonio K. L. EKG

     Tolygus abiejų skilvelių padidėjimas elektrokardiogramoje gali ir neatsispindėti, nes padidėjusių kairiojo ir dešiniojo skilvelių bioelektriniai potencialai vienas kitą neutralizuoja.

     Kai yra abiejų skilvelių hipertrofija, dominuojant kairiajam skilveliui, EKG gali būti matomi tik KSH požymiai. 6.30 pav. pateikiama 30 metų ligonio L. A. EKG. Ligonis apie 16 metų sirgo reumatinės kilmės mitraliniu ir aortos vožtuvų nepakankamumu, pusę metų prieš mirtį liga komplikavosi lėtiniu sepsiu. Mirė progresuojant širdies nepakankamumui ir uremijai. Širdies autopsijos duomenys: širdies svoris 900 g, kairiojo skilvelio užpakalinės sienelės storis 20 mm, dešiniojo - 5 mm. Abiejų skilvelių ertmės išsiplėtusios, papiliniai ir trabekuliniai raumenys sustorėję. EKG, užregistruotoje 15 dienų prieš mirtį, matyti tik KSH požymiai: teigiamas T aVR, pakankamai aukšti R danteliai aVL, V5 ir V6 derivacijose (R dantelių viršūnės, užapvalėjusios dėl elektrokardiografo žemos amplitudinės charakteristikos). Derivacijose, kurios rodo kairiojo skilvelio epikardo formą (I, II ir V6), tipinė KSH ST segmento dislokacija žemyn nuo izoelektrinės linijos ir neigiami T danteliai. Šioje EKG įdomu tai, kad V5 derivacija atspindi diastolinę, o V6 - sistolinę kairiojo skilvelio perkrovą.

6.30 pav. 30 metų ligonio L. A. EKG

     

Atgal     Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga