Elektrokardiografija
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos

Pradinis

1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA

1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija

1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma

2. ŠIRDIES FUNKCIJOS

2.1. Automatizmas

2.2. Laidumas

2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas

2.4. Susitraukimas (toniškumas)

3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA

4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI

4.1. Aparatūra

4.2. Derivacijos

4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas

5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI

5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)

5.2. Širdies elektrinė pozicija

6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS

6.1. Hipertrofinės širdies morfologija

6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija

6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai

6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija

6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija

6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija

6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova

6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova

6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika

7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI

7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija

7.2. Širdies aritmijų genezė

7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika

7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai

7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai

7.3.3. Paroksizminės tachikardijos

7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas

7.3.5. Prieširdžių virpėjimas

7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija

8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI

8.1. Blokados

8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai

8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)

9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA

9.1. Širdies vainikinės arterijos

9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika

9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai

9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika

9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis

10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą

10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina

10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas

10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai

10.5. Ūminis perikarditas

10.6. Ūminė plautinė širdis

Apie autorių

Nuorodos

Literatūra



5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)

Depoliarizacijos metu širdies raumenyje atsiranda biosrovės, turinčios tam tikrą kryptį ir dydį, t. y. vektorinį dydį. Depoliarizacijai plintant miokardu, vektoriniai dydžiai nuolat kinta. Šių vektorių suma sudaro suminį (integralinį) kiekvieno širdies veiklos momento vektorių. Suminis širdies biosrovių vektorius ir yra širdies elektrinė ašis. Šios ašies dydis ir kryptis priklauso nuo širdies padėties krūtinės ląstoje, anatominių ir fiziologinių širdies savybių ir ekstrakardinių veiksnių. Širdies elektrinė ašis projektuojasi tik frontaliojoje plokštumoje. Normaliai ji maždaug atitinka anatominę širdies ašį.

Širdies elektrinės ašies padėtis dažniausiai nustatoma iš standartinių derivacijų. Pagal V. Einthoveno hipotezę, širdies elektrinę ašį galima įsivaizduoti kaip vektorių, prasidedantį iš lygiakraščio trikampio centro (5.1 pav.). Šio trikampio kraštinės atitinka EKG standartines derivacijas (I, II, III). Suminio vektoriaus kryptį charakterizuoja kampas a, kurį sudaro širdies elektrinė ašis su minėto trikampio horizontalia kraštine, išvesta per trikampio centrą. Šio suminio vektoriaus projekcijos į visas trikampio kraštines atitinka I, II ir III derivacijų QRS komplekso dantelių atitinkamo ženklo amplitudžių algebrinę sumą. Kampo a reikšmę galima apskaičiuoti apytikriai iš I ir III derivacijų algebrinės sumos (5.2 pav.).

5.1 pav. V. Einthoveno trikampis: I, II, III - derivacijos, DR - dešinioji ranka, KR - kairioji ranka, KK - kairioji koja

5.2 pav. α kampo reikšmių apskaičiavimas

Pirmiausia apskaičiuojama I ir III derivacijų QRS dantelių algebrinė suma. Pavyzdžiui, jeigu RI = 12 mm, SI = 2 mm, tai RI + SI = 12 + (-2) = 10 mm; jeigu RIII = 4 mm, o SIII = 14 mm, RIII + SIII = 4 +(-14) = -10 mm. Paskui šie dydžiai atidedami atitinkamo ženklo derivacijų linijose. Iš pažymėtų taškų išvedami statmenys, susikertantys apskritimo viduje. Iš statmenų susikirtimo taško išvedama linija į apskritimo centrą. Šios linijos tęsinio ir apskritimo lanko susikirtimo taškas rodo ieškomo kampo dydį laipsniais. Kai QRS komplekso dantelių amplitudžių algebrinė suma I derivacijoje lygi +10 mm, o III derivacijoje -10 mm, tai αQRS (širdies elektrinė ašis) lygi -30o.

Normalus αQRS yra tarp +20o ir +70o ; jei αQRS > +70o, laikoma esant nuokrypį į dešinę; o jei αQRS < +20 - nuokrypį į kairę (5.3 pav.).

5.3 pav. Širdies elektrinės ašies padėtys

Gydytojams rekomenduojamas toks vizualinis αQRS apskaičiavimo algoritmas (5.4 pav.).

5.4 pav. Vizualinio αQRS įvertinimo schema

1. Jeigu QRS komplekso dantelių amplitudžių algebrinė suma abiejose I ir III derivacijose yra teigiama ir vienodo dydžio, tai αQRS = +60o.

2. Jeigu QRS komplekso dantelių amplitudžių algebrinė suma I derivacijoje yra teigiama, III - neigiama ir yra to paties dydžio, tai αQRS = -30o.

3. Jeigu QRS komplekso dantelių amplitudžių algebrinė suma I derivacijoje artima nuliui, o III derivacijoje teigiama (> 0,3 mV), tai αQRS = +90o.

4. Jeigu QRS komplekso dantelių amplitudžių algebrinė suma I derivacijoje teigiama (>0,3 mV), o III derivacijoje artima nuliui, tai αQRS = +30o.

Širdies elektrinės ašies (αQRS) reikšmės pateikiamos 2, 3, 4, 5 lentelėse, sudarytose pagal I ir III derivacijų dantelių algebrinės sumos ženklą.

Tuo pačiu principu galima apskaičiuoti kiekvieno EKG dantelio ar momentinio vektoriaus elektrinę ašį.

Atgal   Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga