Elektrokardiografija
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos

Pradinis

1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA

1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija

1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma

2. ŠIRDIES FUNKCIJOS

2.1. Automatizmas

2.2. Laidumas

2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas

2.4. Susitraukimas (toniškumas)

3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA

4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI

4.1. Aparatūra

4.2. Derivacijos

4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas

5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI

5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)

5.2. Širdies elektrinė pozicija

6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS

6.1. Hipertrofinės širdies morfologija

6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija

6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai

6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija

6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija

6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija

6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova

6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova

6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika

7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI

7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija

7.2. Širdies aritmijų genezė

7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika

7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai

7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai

7.3.3. Paroksizminės tachikardijos

7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas

7.3.5. Prieširdžių virpėjimas

7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija

8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI

8.1. Blokados

8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai

8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)

9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA

9.1. Širdies vainikinės arterijos

9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika

9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai

9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika

9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis

10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą

10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina

10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas

10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai

10.5. Ūminis perikarditas

10.6. Ūminė plautinė širdis

Apie autorių

Nuorodos

Literatūra



5.2. Širdies elektrinė pozicija

Iš EKG pokyčių galima spręsti apie elektrinę širdies poziciją, kuri iš dalies atitinka anatominę širdies padėtį.

Širdies elektrinės pozicijos pokyčiai, susiję su širdies rotacija sagitaline ašimi, pagal ar prieš laikrodžio rodyklę, vaizduojami 5.5 pav.

5.5 pav. Širdies elektrinės pozicijos pokyčių schema

Širdies elektrinė pozicija gali būti:

A - tarpinė (be rotacijos), kai aVL ir aVF derivacijose registruojamas kairiojo skilvelio epikardo formos (qR) kompleksas;

B - horizontali (rotacija prieš laikrodžio rodyklę), kai aVL derivacijoje registruojami kairiojo skilvelio (qR), o aVF - dešiniojo skilvelio epikardo (rS) formų kompleksai;

C - pusiau horizontali (rotacija prieš laikrodžio rodyklę), kai aVL derivacijoje registruojama kairiojo skilvelio epikardo (qR) forma, o aVF - QRS komplekso dantelių amplitudžių algebrinė suma artima nuliui (R = S);

D - vertikali (rotacija pagal laikrodžio rodyklę), kai aVL derivacijoje registruojama dešiniojo skilvelio epikardo forma (rS), o aVF - kairiojo (qR);

E - pusiau vertikali (rotacija pagal laikrodžio rodyklę), kai aVL derivacijoje registruojama QRS komplekso dantelių amplitudžių algebrinė suma artima nuliui (R = S), o aVF - kairiojo skilvelio epikardo (qR) forma.

Elektrinė širdies pozicija neapibrėžta, kai QRS dantelių amplitudžių algebrinė suma aVL ir aVF derivacijose artima nuliui arba neigiama.

Širdies elektrinė pozicija išilginės ašies atžvilgiu nustatoma iš unipolinių krūtininių (V1-V6) derivacijų. Jeigu širdis pasisuka išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę, krūtininėse derivacijose vyrauja dešiniojo skilvelio pot encialai, o širdies skilvelių pereinamoji zona pasislenka į kairę; pasisukus širdžiai prieš laikrodžio rodyklę, krūtininėse derivacijose vyrauja kairiojo skilvelio potencialai, o pereinamoji zona pasislenka į dešinę.

Širdies elektrinė padėtis išilginės ašies atžvilgiu pateikiama 5.6 pav.

5.6 pav. EKG QRS kompleksų forma V1 - V6 derivacijose: a - esant normaliai širdies padėčiai, b - širdis rotuota išilgine ašimi prieš laikrodžio rodyklę, c - širdis rotuota išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę

Širdies skilvelių pereinamąją zoną atspindinti QRS komplekso dantelių algebrinė suma, artima nuliui (paklaida ń0,2 mV), simboliškai žymima R = S. Jos ieškoma pradedant nuo kairiųjų krūtininių V5 , V6 derivacijų V1 derivacijos link. 5.6 pav. a pozicijoje (R = S) yra V3, b - (R = S) - V1, o c - (R = S) - V5 derivacijose). V1-V6 derivacijose neradus QRS komplekso algebrinės sumos, artimos nuliui, širdies skilvelių pereinamoji zona gali būti tarp dviejų gretimų derivacijų, kuriose iš esmės keičiasi QRS integralinio vektoriaus kryptys. Tokiais atvejais širdies skilvelių pereinamoji zona (R = S) gali būti tarp V1-V2, tarp V2-V3 ir panašiai tarp kitų derivacijų.

5.6 pav. EKG QRS kompleksų forma V1 - V6 derivacijose: a - esant normaliai širdies padėčiai, b - širdis rotuota išilgine ašimi prieš laikrodžio rodyklę, c - širdis rotuota išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę

Įvairių širdies pozicijų elektrokardiogramų pavyzdžiai pateikiami 5.7-5.10 paveiksluose.

5.7 pav. EKG: αQRS lygi +22˚, širdies elektrinė pozicija tarpinė, o širdies skilvelių pereinamoji zona (R=S) yra tarp V2 ir V3 derivacijų (nedidelė rotacija išilgine ašimi prieš laikrodžio rodyklę)

5.8 pav. EKG: širdies elektrinė ašis (αQRS) lygi +74˚, širdies elektrinė pozicija vertikali, o širdies skilvelių pereinamoji zona (R=S) yra V4 derivacijoje

5.9 pav. EKG: αQRS lygi +139˚, širdies elektrinė pozicija vertikali, o širdies skilvelių pereinamoji zona (R=S) yra V7 derivacijoje (didelė rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę)

5.10 pav. EKG: αQRS lygi -30˚, širdies elektrinė pozicija horizontali, o širdies skilvelių pereinamoji zona (R=S) yra tarp V4 ir V5 derivacijų (nedidelė rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę)

Atgal   Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga