Elektrokardiografinė prieširdžių hipertrofijos ir dilatacijos diagnostika yra sudėtinga, nes dažnai esant prieširdžių hipertrofijai EKG būna nepakitusi ir, atvirkščiai, prieširdžių miokardo laidumo pokyčiai gali sukelti prieširdžių hipertrofijai būdingus EKG pakitimus. Dėl prieširdžių hipertrofijos pakinta P dantelio amplitudė, trukmė ir forma. Šie pokyčiai geriausiai matomi II, III, aVF, V1-V6 derivacijose. Prireikus registruojamos stemplinės derivacijos arba įprastinės EKG, jas kalibruojant, kai 1 mV = 20 mm. Elektrokardiografinių požymių derinį, būdingą kairiojo prieširdžio hipertrofijai (KPH), siūloma vadinti P mitrale, o dešiniojo - P pulmonale. J. Šmidtas (J. Schmidt, 1963) KPH būdingą elektrokardiografinių požymių kompleksą siūlo vadinti P sinistro-cardiale, DPH - P dextro-cardiale, abiejų prieširdžių hipertrofijos (APH) elektrokardiografinių požymių kompleksą - P cardiale.
