Elektrokardiografija
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos

Pradinis

1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA

1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija

1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma

2. ŠIRDIES FUNKCIJOS

2.1. Automatizmas

2.2. Laidumas

2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas

2.4. Susitraukimas (toniškumas)

3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA

4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI

4.1. Aparatūra

4.2. Derivacijos

4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas

5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI

5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)

5.2. Širdies elektrinė pozicija

6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS

6.1. Hipertrofinės širdies morfologija

6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija

6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai

6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija

6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija

6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija

6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova

6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova

6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika

7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI

7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija

7.2. Širdies aritmijų genezė

7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika

7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai

7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai

7.3.3. Paroksizminės tachikardijos

7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas

7.3.5. Prieširdžių virpėjimas

7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija

8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI

8.1. Blokados

8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai

8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)

9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA

9.1. Širdies vainikinės arterijos

9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika

9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai

9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika

9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis

10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą

10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina

10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas

10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai

10.5. Ūminis perikarditas

10.6. Ūminė plautinė širdis

Apie autorių

Nuorodos

Literatūra



10.6. Ūminė plautinė širdis (Cor pulmonale acutum)

Tai sindromas, kuriam būdinga ūminė dešiniojo skilvelio perkrova. Ją dažniausiai sukelia plaučių arterijų trombų embolija. PSO pasiūlymu nuo 1969 m. vadinamas Cor pulmonale acutum. Jo diagnostika nelengva netgi tipiniais atvejais. Dažnai būna abortyvinės formos (neaiškios etiologijos pleuropneumonijos, nepaaiškinami dusulio ar alpimo priepuoliai). Esant masyviai plaučių trombų embolijai klinikinė simptomatika primena ūminį miokardo infarktą. Galima staigi mirtis.

Specializuotose klinikose teisinga Cor pulmonale acutum diagnozė nustatoma apie 50 proc., bendro profilio klinikose - 30-40 proc. Mirusiems teisinga Cor pulmonale acutum diagnozė nustatoma 75 proc. Patomorfologai, kurių specialiai neprašoma, sunkiai suranda embolus smulkiose plaučių arterijose, nes po 7 dienų nuo ligos pradžios trombai gali būti ištirpę.

Manoma, kad EKG pakitimai dėl Cor pulmonale acutum atsiranda plaučių kraujotakai sumažėjus apie 50-70 proc. Tačiau EKG pakitimai gali būti registruojami ir esant smulkių plaučių kraujagyslių trombų embolijai, kuri sąlygoja likusių plaučių arterijų ir vainikinių kraujagyslių spazmą.

Dėl ūminės dešiniojo skilvelio perkrovos ir dilatacijos sinusinės tachikardijos fone paaukštėja P dantelio amplitudė II ir III derivacijose, o V1-2 derivacijose gali būti registruojami aukšti bifaziai (+-) P danteliai, rodantys galimą dešiniojo prieširdžio perkrovą.

Cor pulmonale acutum atveju EKG I ir aVL derivacijose atsiranda arba pagilėja S danteliai, o III - atsiranda Q. Susiformuoja SIQIII sindromas.

Tipiškiausi EKG pakitimai, esant Cor pulmonale acutum, yra šie:

1) - SI QIII sindromas;

2) - ST segmento iškilimas III, aVF, aVR, V1, V2 ir dešiniosiose krūtininėse derivacijose (V3R-V4R);

3) - I, II, V5, V6 derivacijose atsiranda platūs S danteliai, pereinantys į truputį nusileidusį ST segmentą;

4) - naujai atsiradusi ar intermituojanti dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada;

5) - širdies rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę;

6) - P pulmonale atsiradimas.

SI QIII sindromo atsiradimas, palyginti su ankstesnėmis EKG, yra vienas dažniausių Cor pulmonale acutum EKG požymių. Tačiau šiuo atveju neretai klaidingai diagnozuojamas kairiojo skilvelio apatinės sienelės ūminis miokardo infarktas. Šių gyvybei grėsmingų ligų diferencinė diagnostika nelengva, nes jų klinikinė simptomatika labai panaši. Prisimintina, kad Q dantelio trukmė III derivacijoje neturi viršyti 0,03 s, o Q aVF arba neatsiranda, arba esti siauras, mažos amplitudės. Esant ūminiam MI atsiranda patologiniai Q II, III ir aVF derivacijose, jam nebūdinga širdies rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę ir ST dislokacija į viršų nuo izoelektrinės linijos V1-V2 derivacijose. Dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada dažniau atsiranda susirgus priekiniu pertvariniu, o ne apatiniu kairiojo skilvelio miokardo infarktu. Jei yra masyvi plaučių arterijos trombų embolija, III ir aVF derivacijose gali būti registruojami QS danteliai.

ST segmento iškilimas į viršų nuo izoelektrinės linijos III, aVF, aVR, V1-2 derivacijose atspindi dešiniojo skilvelio perkrovos ir pažeidimo požymius. Po dienos kitos ST segmentai grįžta į izoelektrinę liniją, susiformuoja greit praeinantys neigiami T danteliai. Repoliarizacijos proceso pakitimai I, II, V5-6 derivacijose taip pat sunormalėja.

Dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada gali būti dalinė ar visiška. Pastarųjų pakitimų atsiradimas rodo didesnio laipsnio dešiniojo skilvelio perkrovą arba ir jo išsiplėtimą. Labai svarbu EKG duomenis palyginti su ankstesnėmis EKG, nes pastovi dalinė dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada dažnai esti ir sveikiems žmonėms.

Širdies rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę (R = S > V4) ir P pulmonale - taip pat viena dažniausių Cor pulmonale acutum požymių, ypač kai šių pakitimų nebuvo prieš tai registruotose EKG.

Dešiniojo skilvelio perkrovos EKG požymiai gali būti registruojami ir dešiniosiose unipolinėse krūtininėse derivacijose - V3R-4R. Šiose derivacijose gali būti registruojamas ST segmento pakilimas virš izoelektrinės linijos su bifaziais (+-) ar neigiamais T danteliais.

Elektrokardiografiniai Cor pulmonale acutum pakitimai dėl gydymo labai dinamiški arba gali visiškai išnykti.

10.17 pav. pateikiama 56 metų ligonio T. A. EKG. Klinikinė diagnozė - ūminė plautinė širdis. A - EKG atvykus: sinusinė tachikardija, P pulmonale. SI, SII, SIII sindromas, didelė rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę (R = S) į kairę nuo V6 derivacijos; B - po intraveninės fibrinolizės ligonio būklė stabilizavosi, sumažėjo širdies ritmo dažnis ir rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę (R = S) tarp V5 ir V6 derivacijų; C - EKG po 7 dienų - sumažėjo S dantelio amplitudės I ir V5-V6 derivacijose, (R = S) V5 derivacijoje. D - EKG vieną parą prieš mirtį. Po pakartotinės plaučių arterijos trombų embolijos: prieširdžių virpėjimas, S I Q III sindromas, padidėjo rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę (R = S) V6 derivacijoje. Klinikinė mirtis įvyko kitą rytą (6 val.). Reanimacija be efekto (biologinė mirtis). Širdies autopsijos duomenimis, tiesioginė mirties priežastis buvo masyvi plaučių arterijos kamieno trombų embolija.

10.17 pav. 56 metų ligonio T. A. EKG. Klinikinė diagnozė - ūminė plautinė širdis (Cor pulmonale acutum)

10.18 pav. pateikiama 67 metų ligonės S. J. EKG, užregistruota 2 val. prieš mirtį; tiesioginė mirties priežastis buvo masyvi plaučių arterijos trombų embolija. Ligonė sirgo smegenėlių augliu ir kairės kojos blauzdos venų uždegimu. Elektrokardiogramoje susiformavęs S I Q III sindromas, ST segmento pakilimas virš izoelektrinės linijos (panašus į pažeidimo sroves) V1-V3 derivacijose ir širdies rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę (R = S) V5 derivacijoje.

10.18 pav. 67 metų ligonės S. J. EKG

Esant plaučių arterijos trombų embolijai, be tipinio SI QIII sindromo ir širdies rotacijos išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę, V1-V4 derivacijose gali būti registruojami neigiami T danteliai, būdingi anteroseptaliniam MI be Q bangos. 10.19 pav. pateikiamas 53 metų ligonės J. S. tokios EKG pavyzdys: atvykus (A) ir procesui aprimus po 5 dienų (B). Q III dantelis po 5 dienų nuo susirgimo pradžios pranyko, repoliarizacijos proceso sutrikimas V1-V4 derivacijose (neigiami T danteliai) išliko; sumažėjo širdies rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę (R = S) V5 derivacijoje (buvo V6). Po 10 dienų - I V1-V4 derivacijose tapo teigiami.

10.19 pav. 53 metų ligonės J. S. EKG

Dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada esant plaučių arterijos trombų embolijai blogina ligos prognozę. 10.20 pav. pateikiama 65 metų ligonio I. I. EKG. A - S I Q III sindromas, nedidelė širdies rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę (R = S) V4 derivacijoje, repoliarizacijos proceso sutrikimas visose derivacijose; B - EKG kitą dieną - be žymesnės dinamikos, išskyrus S dantelio amplitudės sumažėjimą V1 derivacijoje; C - EKG prieš mirtį komplikavosi visiška dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada, pagilėjo ir išplito S V5 ir V6 derivacijose. Autopsijos duomenimis, tiesioginė mirties priežastis buvo masyvi plaučių arterijos trombų embolija.

10.20 pav. 65 metų ligonio L. L. EKG: A - atvykus į stacionarą, B - kitą dieną, C - trečią dieną

Atgal

© 2010 UAB Aidiga