Tai savotiškas elektrokardiografinis fenomenas, kurio pagrindinis požymis yra pseudokoronarinis ST segmento iškilimas virš izoelektrinės linijos. Šiam EKG sindromui būdinga: 1) ST segmentas prasideda nusileidžiančioje R dantelio dalyje, yra įgaubtos formos, iškilęs į viršų, pereinantis į aukštos amplitudės teigiamą T dantelį; 2) J taškas yra virš izoelektrinės linijos; 3) šie pakitimai geriausiai matyti V2-V6 derivacijose; 4) būdinga širdies rotacija išilgine ašimi prieš laikrodžio rodyklę - pereinamoji zona (R=S) V1 ar V2 derivacijose; 5) ties ST segmento pradžia gali būti registruojamas pseudo r' dantelis.
10.10 pav. pateikiami priešlaikinės repoliarizacijos sindromo EKG pavyzdžiai įvairiose derivacijose.
Priešlaikinio repoliarizacijos sindromo etiologija neaiški, manoma, kad jis atsiranda dėl vegetacinės nervų sistemos disfunkcijos, vyraujant vagotonijai. Po fizinio krūvio ar atropino mėginio ST segmentas gali nusileisti link izoelektrinės linijos, dėl b adrenoreceptorių poveikio ST segmento iškilimas padidėja. Sindromo formavimosi mechanizmas taip pat neaiškus. Manoma, kad jam turi įtakos priešlaikinė subepikardinių miokardo sluoksnių repoliarizacija. Galbūt įtakos turi ir papildomų pluoštų (tarp prieširdžių ir skilvelių ar paranodalinių) funkcionavimas.
10.11 pav. pateikiama 53 metų K. J. EKG. Ligoniui dėl EKG pakitimų (A), būdingų MI pradinei fazei, atlikta koronarografija (10.11 pav. B). Vainikinių kraujagyslių pakitimų nerasta, EKG nepakito ir po atropino mėginio.