Elektrokardiografija
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos

Pradinis

1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA

1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija

1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma

2. ŠIRDIES FUNKCIJOS

2.1. Automatizmas

2.2. Laidumas

2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas

2.4. Susitraukimas (toniškumas)

3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA

4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI

4.1. Aparatūra

4.2. Derivacijos

4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas

5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI

5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)

5.2. Širdies elektrinė pozicija

6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS

6.1. Hipertrofinės širdies morfologija

6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija

6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai

6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija

6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija

6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija

6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova

6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova

6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika

7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI

7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija

7.2. Širdies aritmijų genezė

7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika

7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai

7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai

7.3.3. Paroksizminės tachikardijos

7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas

7.3.5. Prieširdžių virpėjimas

7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija

8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI

8.1. Blokados

8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai

8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)

9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA

9.1. Širdies vainikinės arterijos

9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika

9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai

9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika

9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis

10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą

10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina

10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas

10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai

10.5. Ūminis perikarditas

10.6. Ūminė plautinė širdis

Apie autorių

Nuorodos

Literatūra



10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas

Tai savotiškas elektrokardiografinis fenomenas, kurio pagrindinis požymis yra pseudokoronarinis ST segmento iškilimas virš izoelektrinės linijos. Šiam EKG sindromui būdinga: 1) ST segmentas prasideda nusileidžiančioje R dantelio dalyje, yra įgaubtos formos, iškilęs į viršų, pereinantis į aukštos amplitudės teigiamą T dantelį; 2) J taškas yra virš izoelektrinės linijos; 3) šie pakitimai geriausiai matyti V2-V6 derivacijose; 4) būdinga širdies rotacija išilgine ašimi prieš laikrodžio rodyklę - pereinamoji zona (R=S) V1 ar V2 derivacijose; 5) ties ST segmento pradžia gali būti registruojamas pseudo r' dantelis.

10.10 pav. pateikiami priešlaikinės repoliarizacijos sindromo EKG pavyzdžiai įvairiose derivacijose.

10.10 pav. Priešlaikinės repoliarizacijos EKG pavyzdžiai. ↓ - pseudo danteliai

Priešlaikinio repoliarizacijos sindromo etiologija neaiški, manoma, kad jis atsiranda dėl vegetacinės nervų sistemos disfunkcijos, vyraujant vagotonijai. Po fizinio krūvio ar atropino mėginio ST segmentas gali nusileisti link izoelektrinės linijos, dėl b adrenoreceptorių poveikio ST segmento iškilimas padidėja. Sindromo formavimosi mechanizmas taip pat neaiškus. Manoma, kad jam turi įtakos priešlaikinė subepikardinių miokardo sluoksnių repoliarizacija. Galbūt įtakos turi ir papildomų pluoštų (tarp prieširdžių ir skilvelių ar paranodalinių) funkcionavimas.

10.11 pav. pateikiama 53 metų K. J. EKG. Ligoniui dėl EKG pakitimų (A), būdingų MI pradinei fazei, atlikta koronarografija (10.11 pav. B). Vainikinių kraujagyslių pakitimų nerasta, EKG nepakito ir po atropino mėginio.

10.11 pav. 53 metų ligonio K.J. EKG

Atgal   Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga