Skilvelių plazdėjimui būdingi aukštos amplitudės, deformuoti reguliarūs QRS kompleksai, kurių dažnis 150-300 k/min., ST segmentai ir T danteliai susilieja su QRS kompleksais (7.60 pav.). Izoliuotas skilvelių plazdėjimas būna retai, greitai pereina į skilvelių virpėjimą ar į asistoliją.
7.60 pav. Skilvelių plazdėjimo schema (A) ir EKG (B)
Skilvelių virpėjimui būdingos nereguliarios, skirtingos amplitudės ir formos asciliacijos, visai nepanašios į QRS. Ritmas nereguliarus, apie 150-500 k/min. (7.61 pav.).
7.61 pav. Ankstyva (R ant T) skilvelinė ekstrasistolė sukėlė skilvelių plazdėjimą (SP), perėjusį į skilvelių virpėjimį (SV)
Širdies skilvelių plazdėjimas ar virpėjimas - dažniausia staigios koronarinės mirties priežastis. Fatalinį širdies ritmo nestabilumą sukelia organinės širdies ligos (ūminis koronarinis nepakankamumas, elektrolitų disbalansas, medikamentų perdozavimas, miokardo hipoksija, šoko būklės, chirurginės intervencijos, širdies traumos, elektros srovė ir kt.).
Skilvelių asistolija. Gali būti registruojami pavieniai supraventrikuliniai impulsai, nepasiekiantys skilvelių. Skilveliuose visi automatizmo židiniai užslopinti ir negeneruoja impulsų. Dažniausiai sutrikęs ir laidumas.
Skilvelių asistolija yra natūrali skilvelinės tachikardijos, skilvelių plazdėjimo (virpėjimo) ir gelbstinčio idioventrikulinio ritmo baigtis.
7.62 pav. pateikiama 62 metų ligonio A. K. EKG pakitimų dinamika terminalinėje ūminio miokardo infarkto fazėje.
7.62 pav. 62 metų ligonio A. K. EKG pakitimų dinamika terminalinėje ūminio MI fazėje. Rašomosios juostos slinkimo greitis 50 ir 25 mm/s: A - ūminis MI apatinėje kairiojo skilvelio sienelėje, B - MI, sukėlęs skilvelių virpėjimą (SV), C - nereguliarus idioventrikulinis ritmas ir PV, D - suporinti platūs skilveliniai kompleksai, perėję į SV, E - supraventikulinis QRS kompleksas → skilvelinės ekstrasistolės, sukėlusios SV ir perėjimą į asistoliją