Elektrokardiografija
aidiga

Titulinis Apie autorių Literatura Nuorodos
Santrumpos
www.lrvalstybe.lt
www.lrimones.lt
1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA
1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija
1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma
2. ŠIRDIES FUNKCIJOS
2.1. Automatizmas
2.2. Laidumas
2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas
2.4. Susitraukimas (toniškumas)
3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA
4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI
4.1. Aparatūra
4.2. Derivacijos
4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas
5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI
5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)
5.2. Širdies elektrinė pozicija
6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS
6.1. Hipertrofinės širdies morfologija
6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija
6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija
6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija
6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija
6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova
6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika
6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas
6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova
6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai
6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika
7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija
7.2. Širdies aritmijų genezė
7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika
7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai
7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
7.3.3. Paroksizminės tachikardijos
7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas
7.3.5. Prieširdžių virpėjimas
7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija
8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
8.1. Blokados
8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai
8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)
9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA
9.1. Širdies vainikinės arterijos
9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika
9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai
9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika
9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis
10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą
10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina
10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas
10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai
10.5. Ūminis perikarditas
10.6. Ūminė plautinė širdis



     7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija

     Skilvelių plazdėjimui būdingi aukštos amplitudės, deformuoti reguliarūs QRS kompleksai, kurių dažnis 150-300 k/min., ST segmentai ir T danteliai susilieja su QRS kompleksais (7.60 pav.). Izoliuotas skilvelių plazdėjimas būna retai, greitai pereina į skilvelių virpėjimą ar į asistoliją.

7.60 pav. Skilvelių plazdėjimo schema (A) ir EKG (B)

     Skilvelių virpėjimui būdingos nereguliarios, skirtingos amplitudės ir formos asciliacijos, visai nepanašios į QRS. Ritmas nereguliarus, apie 150-500 k/min. (7.61 pav.).

7.61 pav. Ankstyva (R ant T) skilvelinė ekstrasistolė sukėlė skilvelių plazdėjimą (SP), perėjusį į skilvelių virpėjimį (SV)

     Širdies skilvelių plazdėjimas ar virpėjimas - dažniausia staigios koronarinės mirties priežastis. Fatalinį širdies ritmo nestabilumą sukelia organinės širdies ligos (ūminis koronarinis nepakankamumas, elektrolitų disbalansas, medikamentų perdozavimas, miokardo hipoksija, šoko būklės, chirurginės intervencijos, širdies traumos, elektros srovė ir kt.).

     Skilvelių asistolija. Gali būti registruojami pavieniai supraventrikuliniai impulsai, nepasiekiantys skilvelių. Skilveliuose visi automatizmo židiniai užslopinti ir negeneruoja impulsų. Dažniausiai sutrikęs ir laidumas.

     Skilvelių asistolija yra natūrali skilvelinės tachikardijos, skilvelių plazdėjimo (virpėjimo) ir gelbstinčio idioventrikulinio ritmo baigtis.

     7.62 pav. pateikiama 62 metų ligonio A. K. EKG pakitimų dinamika terminalinėje ūminio miokardo infarkto fazėje.

7.62 pav. 62 metų ligonio A. K. EKG pakitimų dinamika terminalinėje ūminio MI fazėje. Rašomosios juostos slinkimo greitis 50 ir 25 mm/s: A - ūminis MI apatinėje kairiojo skilvelio sienelėje, B - MI, sukėlęs skilvelių virpėjimą (SV), C - nereguliarus idioventrikulinis ritmas ir PV, D - suporinti platūs skilveliniai kompleksai, perėję į SV, E - supraventikulinis QRS kompleksas → skilvelinės ekstrasistolės, sukėlusios SV ir perėjimą į asistoliją

     

Atgal     Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga