Elektrokardiografija
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos
Pradinis Apie autorių Literatūra Nuorodos Santrumpos

Pradinis

1. ELEKTROKARDIOGRAMOS FORMAVIMOSI ELEKTROFIZIOLOGIJA

1.1 Miokardo skaidulų elektrofiziologija

1.2 Izoliuotos skaidulos elektrograma

2. ŠIRDIES FUNKCIJOS

2.1. Automatizmas

2.2. Laidumas

2.3. Jaudrumas ir refrakteriškumas

2.4. Susitraukimas (toniškumas)

3. PAGRINDINIAI ELEKTROKARDIOGRAMOS ELEMENTAI IR FIZIOLOGINĖ JŲ CHARAKTERISTIKA

4. ELEKTROKARDIOGRAMOS REGISTRAVIMO IR MATAVIMO PRINCIPAI

4.1. Aparatūra

4.2. Derivacijos

4.3. EKG registravimo metodika ir jos parametrų matavimas

5. ŠIRDIES POZICINIAI POKYČIAI

5.1. Širdies elektrinė ašis (αQRS)

5.2. Širdies elektrinė pozicija

6. ELEKTROKARDIOGRAFINIAI POKYČIAI DĖL MIOKARDO HIPERTROFIJOS

6.1. Hipertrofinės širdies morfologija

6.2. Hipertrofinės širdies elektrofiziologija

6.3. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai

6.3.1. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija

6.3.2. Kairiojo prieširdžio hipertrofija

6.3.3. Abiejų prieširdžių hipertrofija

6.4. Elektrokardiografinė kairiojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.4.1. Kairiojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.4.2. Sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio perkrova

6.4.3. Kairiojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.5. Elektrokardiografinė dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostika

6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

6.5.2. Sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio perkrova

6.5.3. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos laipsniai

6.6. Elektrokardiografinė abiejų skilvelių hipertrofijos diagnostika

7. ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI

7.1. Širdies laidumo sistemos morfologija

7.2. Širdies aritmijų genezė

7.3. Širdies ritmo sutrikimų klasifikacija ir elektrokardiografinė jų diagnostika

7.3.1. Nomotopiniai širdies ritmo sutrikimai

7.3.2. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai

7.3.3. Paroksizminės tachikardijos

7.3.4. Prieširdžių plazdėjimas

7.3.5. Prieširdžių virpėjimas

7.3.6. Skilvelių plazdėjimas, virpėjimas, asistolija

8. ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI

8.1. Blokados

8.2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai

8.3. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas (VPV, LGL, LCL sindromai)

9. EKG PAKITIMAI, SERGANT IŠEMINE ŠIRDIES LIGA

9.1. Širdies vainikinės arterijos

9.2. Elektrokardiografinė miokardo išemijos diagnostika

9.3. Fizinio krūvio ir medikamentiniai mėginiai

9.4. Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografinė diagnostika

9.5 Ūminio miokardo infarkto elektrokardiografiniai pakitimai ikistacionariniame periode Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis

10. ELEKTROKARDIOGRAFINIŲ PAKITIMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

10.1. Elektrokardiografiniai pakitimai imituojantys ūminį miokardo infarktą

10.2. Variantinė (Princmetalo) krūtinės angina

10.3. Priešlaikinės repoliarizacijos sindromas

10.4. Elektrolitų balanso sutrikimai

10.5. Ūminis perikarditas

10.6. Ūminė plautinė širdis

Apie autorių

Nuorodos

Literatūra



6.5.1. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos elektrokardiografinių požymių diagnostinis algoritmas

Elektrokardiografinei dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostikos algoritmas pateikiamas 7 lentele.

7 lentelė. Dešiniojo skilvelio hipertrofijos diagnostinis algoritmas

EKG požymiai Balai
1. αQRS > +110o iki +180o 2
2. αQRS ≥ +90o ir V(PV) elektrinė širdies pozicija ir (R=S) > V3 2
3. RaVR > 0,5 mV 2
4. R/Q (S) aVR ≥ 1,0 2
5. RV1 ≥ 0,7 mV ir (R=S) > V2 2
6. R/S V1 > 1,0 ir RV1 ≥ 0,5 mV 2
7. SV1 < 0,2 mV ir (R=S) > V2 2
8. qR(R)V1 ir TV1 < 0, kai TV6 > 0 2
9. R'V1 > 1,0 mV ir QRSt* ≤ 0,12 s 2
10. STV1-2↓ > 0,05 mV ir TV1-2 < 0, o RV1-2 ≥ 0,5 mV 2
11. SI SII SIII , kai S ≥ R 1
12. S V5-6 ≥ 0,7 mV 1
13. RV5-6 ≤ 0,5 mV 1
14. R/S V5-6 ≤ 1,0 1
15. RV1 + SV5-6 > 1,05 mV 1
16. R'V1 < 1,0 mV ir QRSt ≤ 0,12 s, kai R'> RV1 1
17. Prieširdžių virpėjimas, kai f > 0,15 mV 1
18. P mitrale 1
19. P pulmonale 1

t - * QRSt - QRS komplekso trukmė

DSH diagnozuojama esant 5 balams, 4 balai - DSH galima; esant 3 balams - DSH diagnostikai rekomenduojama užrašyti papildomas dešiniąsias krūtinines derivacijas.

6.21 pav. pateikiama 33 metų ligonio A. B. EKG. Ligonis sirgo reumatinės etiologijos mitralinės angos stenoze, mirė dėl dekompensacijos. Širdies autopsijos duomenys: širdies svoris 950 g, kairiojo skilvelio laisvosios sienelės storis 11 mm, dešiniojo - 19 mm. Dešiniojo skilvelio papiliniai ir trabekuliniai raumenys labai sustorėję. Elektrokardiogramoje, užrašytoje 15 dienų prieš mirtį, diagnozuota kairiojo prieširdžio hipertrofija (dvikupris) P II, III ir aVF; Pt = 0,12 s;

6.21 pav. 33 metų ligonio A. B. EKG

P terminale V1 derivacijoje - 0,10 s) ir R tipo DSH (teigiami buvo 1, 2, 4, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15 ir 18 požymiai - iš viso 19 balų). V1 derivacijoje R, o V6 rS tipo skilveliniai kompleksai susiformavo labai sustorėjus dešiniojo skilvelio sienelei (19 mm), palyginti su 11 mm storio kairiojo skilvelio sienele.

6.22 pav. pateikiama 39 metų ligonės G. R. EKG. Ligonė sirgo reumatinės etiologijos sudėtine mitraline yda esant vyraujančiai mitralinės angos stenozei; mirė dėl dekompensacijos. Širdies autopsijos duomenys: širdies svoris 550 g, kairysis skilvelis suplonėjęs iki 8 mm storio, dešiniojo skilvelio laisvosios sienelės storis - 9 mm. Dešiniojo skilvelio papiliniai raumenys ryškiai hipertrofiniai. Elektrokardiogramoje, užregistruotoje trys dienos prieš mirtį, nustatyta dešiniojo skilvelio hipertrofija. (Teigiami buvo 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 15 ir 17 požymiai - iš viso 18 balų). Šiame paveiksle pateikiamas RSR' tipo DSH pavyzdys.

6.22 pav. 39 metų ligonės G. R. EKG

S tipo DSH dažniau būna sergant lėtiniu obstrukciniu bronchitu ir plaučių emfizema. Cor pulmonale chronicum elektrokardiografiniai požymiai atsiranda per ilgesnį laikotarpį, pirmiausia P pulmonale, vėliau - S tipo DSH požymiai. P pulmonale yra ne tik ankstyvas, bet kartais ir vienintelis plautinės širdies elektrokardiografinis požymis. Esant S tipo DSH visose unipolinėse krūtininėse derivacijose registruojami rS danteliai, nes vyrauja suminio QRS komplekso vektoriaus nuokrypis į užpakalį.

EKG rS formą V1-6 derivacijose gali nulemti plaučių emfizema, dėl kurios diafragma nusileidžia žemyn, o širdis labai pasisuka išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę. EKG standartinėse derivacijose P labiau nukrypsta į dešinę (aP tarp +60o ir +90o). Susiformuoja SIQIII sindromas, o krūtininėse derivacijose pereinamoji zona pasislenka į kairę (V5-V6 derivacijų link). Širdžiai pasisukus apie skersinę ašį, širdies viršūnė nukrypsta į užpakalį, o EKG susiformuoja SISIISIII sindromas. Dėl šių dislokacinių pokyčių širdies elektrinė pozicija dažnai tampa neapibrėžta. Erdvinio QRS vektoriaus kryptis pasidaro beveik statmena frontaliajai plokštumai, todėl standartinėse ir krūtininėse derivacijose EKG dantelių voltažas sumažėja.

Plautinės širdies be plaučių emfizemos atveju aP rečiau nukrypsta į dešinę, taip pat rečiau sumažėja ir EKG dantelių voltažas. Kiti dislokaciniai pokyčiai išlieka.

6.23 pav. pateikiamas 73 metų ligonio J. K., sergančio lėtiniu obstrukciniu bronchitu ir plaučių emfizema, EKG pavyzdys. S tipo DSH diagnozuota, remiantis širdies poziciniais pokyčiais (αQRS +90o, vertikali elektrinė širdies pozicija ir rotacija išilgine ašimi pagal laikrodžio rodyklę) ir V1-V6 derivacijose dominuojančiais rS danteliais. Elektrokardiogramoje teigiami 2, 4 12, 13, 14 DSH požymiai - iš viso 7 balai.

6.23 pav. 73 metų ligonio J. K. EKG

Lėtinės plautinės širdies (Cor pulmonale chronicum) atveju elektrokardiogramoje daugumoje derivacijų dominuoja S danteliai (6.24 pav.).

6.24 pav. EKG esant Cor pulmonale chronicum

Šioje EKG: P pulmonale, SI , SII , SIII sindromas ir rS formos V1-V6 derivacijose. Dėl širdies pozicinių pokyčių paaukštėjo R aVR. Vertinant EKG DSH diagnostinio algoritmo balais, teigiami buvo 4, 11, 12, 13 ir 19 požymiai, iš viso 6 balai.

Atgal   Pirmyn

© 2010 UAB Aidiga